šiauriausias kabamasis tiltas Kvalsunde (Norvegija)

ilgiausias Lietuvoje automobilių Šimtmečio tiltas per Nemuną Jurbarke (494 m)

tltas, inžinerinis statinys virš vandens telkinio arba kitos kliūties keliui, komunikacijoms tiesti.

Rūšys

arkinis mūrinis Mesi tiltas Albanijoje (1770)

Tiltą laikančiosios konstrukcijos – perdanga ir atramos (galinės – ramtai, tarpinės – taurai); perdanga laiko paklotą, kuriuo važinėjama, vaikštoma, tiesiamos komunikacijos, ir perduoda atramoms visas veikiančias apkrovas. Perdangą ir atramas su kelio konstrukcija jungia prietiltis. Kiti svarbūs tiltą apibūdinantys parametrai yra jo bendrasis ir tarpatramių ilgis, plotis, tarpatramių skaičius, laisvasis patiltės aukštis, pakloto padėtis. Tiltai skirstomi pagal įvairius požymius. Pagal naudojimo trukmę būna ilgalaikis arba laikinas (išardomasis arba pastatytas iš nepatvarių medžiagų, pvz., medienos), pagal paskirtį – geležinkelio (ant jo klojamas bėgių kelias), automobilių kelių ir gatvių (miesto tiltas), pėsčiųjų (viršžeminė pėsčiųjų perėja), komunikacinis (su vandentiekio, šilumtiekio, dujotiekio trasomis), karinis tiltas (pervežamasis, išardomasis, naudojamas kariuomenei keltis per kliūtis), pagal medžiagą – gelžbetoninis, plieninis, mūrinis, medinis.

Per sudėtingas kliūtis kartais statomas kombinuotasis tiltas, pvz., automobilių kelių ir geležinkelių; tokio tilto važiuojamosios dalys įrengiamos viename arba skirtinguose lygmenyse. Tiltas virš bevandenio slėnio, tarpukalnės, kelio arba gatvės vadinamas viaduku, virš didelės automobilių kelių sankryžos – estakada, komunikacinis tiltas su atviru vandentakiu – akveduku, laikinasis tiltas su plūdriomis atramomis (pontonais) – pontoniniu tiltu. Dar tiltai skirstomi pagal perdangos konstrukciją – skiriami sijiniai, santvariniai, arkiniai, rėminiai, kabamieji (kabeliniai ir vantiniai), mišrūs (pvz., sijinis arkinis, sijinis kabelinis). Seniausias, paprasčiausias, dažniausiai statomas yra sijinis tiltas. Arkiniai tiltai gražūs, ekonomiški, be tarpinių atramų, bet jų kraštinės atramos labai sudėtingos; ypač tinka statyti kalnuotoje vietoje, dažnai statomi ir miestuose (dėl išraiškingo silueto).

gelžbetoninis sijinis pėsčiųjų tiltas Tūkstantmečio parke Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos)

kabamasis Auksinis pėsčiųjų tiltas Da Nange (Vietnamas)

Kabamieji tiltai – tai plokščiosios kabamosios konstrukcijos; kabelinio kabamojo tilto svarbiausi laikantieji elementai yra pilonai, laikantys plieninius kabelius arba grandines su pakabomis ir standumo siją (ant jos įrengta važiuojamoji dalis), vantinio – ant pilonų pakabinti tiesūs plieniniai lynai (vantai), laikantys standumo siją. Šie tiltai yra ilgiausio tarpatramio ir aukščiausi. Tilto perdanga dažniausiai tiesinė, rečiau kitokios formos. Važiuojamoji dalis dažniausiai įrengiama tilto perdangos viršuje (beveik visų sijinių, rėminių tiltų, rečiau santvarinių ir arkinių tiltų), viduryje (dažniausiai arkinių tiltų), apačioje (visų kabamųjų tiltų, kai kurių santvarinių, arkinių, kartais ir sijinių tiltų), kai kada dviejuose lygmenyse.

Mažų ir vidutinių tiltų perdangos dažniausiai daromos iš gelžbetonio, kartais medienos, akmenų mūro, didelių ir unikalių tiltų – iš gelžbetonio ir plieno.

Perdangos konstrukcija ir medžiaga lemia tilto pavadinimą, pvz., plieninis sijinis tiltas (atramos gali būti ir gelžbetoninės). Tilto ilgis turi būti toks, kad po tiltu pratekėtų vandens didžiausias debitas per potvynį ir vanduo nepaplautų tilto atramų ir prietilčių. Kai vandens telkinys po tiltu laivuojamas, pro patiltę turi saugiai praplaukti laivai. Jei tilto perdangą tiek iškelti techniškai sudėtinga, daromas perskiriamasis tiltas, kurio perdangos viena dalis yra judama, pvz., pasukama apie vertikaliąją (apie masyvią vidurinę atramą sukama visa perdanga; pasukamasis tiltas), horizontaliąją (apie vieną galinę atramą sukama visa perdanga, perdanga sulankstoma per lankstus, sudurtinės perdangos 2 dalys atidaromos atskirai; atidaromasis tiltas) ašį arba pakeliama (pakeliamasis tiltas).

pakeliamasis tiltas Kampereilande (Nyderlandai)

Pakeliamojo tilto konstrukcija yra paprasčiausia; kitiems perskiriamiesiems tiltams būtinos labai masyvios, standžios ir stabilios atramos.

Statybų technologijos

Tiesiant tiltus pirmiausia daromos jo atramos (jos sudaro daugiau kaip 50 % tilto vertės), kurios perima perdangos apkrovas ir kartu su pačias atramas veikiančiomis grunto, ledo, vėjo slėgio ir kitomis apkrovomis perduoda pagrindui. Atramos būna masyvios (akmenų mūro, gelžbetoninės, betoninės) ir liaunos (gelžb. koloninės, polinės). Kad ledų sangrūdos per ledonešį neardytų atramų, įrengiamos lytlaužos. Šiuolaikinių tiltų atramos montuojamos iš surenkamųjų blokų arba betonuojamos vietoje. Kai stiprus pagrindo gruntas slūgso negiliai, įrengiami seklieji betoniniai arba gelžbetoniniai atramų pamatai, kai stiprus gruntas yra giliai, o tiltą veikia didelės jėgos, daromi gilieji pamatai (dažniausiai poliniai, rečiau šulininiai, kesoniniai). Perdanga į atramas dažniausiai remiasi per paslankiuosius arba nepaslankiuosius guolius. Perdangos dažniausiai montuojamos iš surenkamųjų elementų. Montavimui naudojami įprastiniai statybos arba specialieji kranai.

kabamasis Aukso Vartų tiltas San Francisce (Jungtinės Amerikos Valstijos)

Montuojant perdangas kranai statomi ant kranto, ant anksčiau pastatytų atramų, anksčiau sumontuotų perdangos dalių, pagalbinių estakadų. Labai sunkūs perdangos elementai arba visa perdanga kartais nuplukdoma į vietą plūdria platforma su specialia įranga, stumiama per atramas nuo vieno kranto kito link (užtraukimo, užstūmimo ir kitais būdai). Kabamųjų tiltų pirmiausia statomi pilonai, tada įtempiami vantai arba lynai, prie jų kabinamos pakabos, montuojama standumo sija. Pastatytas tiltas išbandomas statine ir dinamine apkrova. Šiuolaikinius projektuoja ir stato specializuotos projektavimo ir statybos organizacijos.

Istorija

Ponte Vecchio tiltas per Arno upę Florencijoje (Italija)

Seniausi tiltai – sijiniai mediniai. Vėliau jiems imta daryti akmenines atramas. Toks tiltas, minimas senovės raštuose, pastatytas prieš 4000 metų per Eufrato upę Babilone; spėjama, kad panašių tiltų buvo ir Egipte per Nilo upę. Akmeninių sijinių tiltų pastatyta Kinijoje 10 a. prieš Kristų. Arkadiko tiltas (13–12 a. pr. Kr.) senovės Graikijoje yra seniausias žinomas arkinis ciklopinio (netaisyklingų akmenų, mūrytų be skiedinio) mūro tiltas. Arkinių ir skliautinių mūrinių tiltų (daugiausia akvedukų) statyba ypač ištobulėjo senovės Romoje (kai kurie tiltai išlikę iki šiol, pvz., Alcántaros tiltas per Tajo upę Ispanijoje, ilgis 194 m, aukštis 71 m; 106, rekonstruotas 1860). Viduriniaisiais amžiais tilto tarpatramis siekė daugiau kaip 70 m. Pirmasis metalinis (ketinis) tiltas pastatytas 1779 per Severno upę Coalbrookdale’yje Didžiojoje Britanijoje. S. Kerbedis 1850 suprojektavo ir pastatė ketinį arkinį tiltą per Nevą, 1857 – santvarinį tiltą per Lugą.

Pirmuosius arkinius lietos geležies geležinkelio tiltus suprojektavo G. A. Eiffelis: 1877 – per Douro upę Portugalijoje, 1885 – Garabit viaduką per Truyère upę Prancūzijoje. 19 a. pabaigoje tiltams imta plačiai naudoti plienines konstrukcijas (sijas, arkas). Pirmasis gelžbetoninis pėsčiųjų tiltas pastatytas 1875 Chazelet Prancūzijoje (J. Monier), įtemptojo gelžbetonio – 1946 Lucancy t. p. Prancūzijoje (Eugèneʼas Freyssinet). Suvirintąsias plienines konstrukcijas tiltui per Słudwia Maurzyce upę pirmasis 1929 panaudojo Stefanas Władysławas Bryła (Lenkija). Kabamųjų tiltų sukonstruota 15 amžiuje. Plieno vielų lynas išrastas 19 a. pradžioje (Johnas Augustusas Röblingas, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos). 20 a. pabaigoje pradėta statyti didelio tarpatramio kabamuosius tiltus. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia statomi paprastojo ir įtemptojo gelžbetonio sijiniai ir arkiniai, plieniniai sijiniai, arkiniai ir kabamieji tiltai; pastarieji yra ilgiausio tarpatramio.

Tiltų architektūra atitinka vyraujantį epochos stilių. Senovės romėnų tiltai masyvūs, beveik be dekoro. Viduriniųjų amžių tiltams būdingos pusapskritės, smailiosios arkos, architektūros puošmenos. To laikotarpio Vakarų Europos miestuose pastatyta ypatingų tiltų – gatvių. Renesanso laikotarpiu tiltai tapo aukštesni ir grakštesni, baroko – gausiai puošti ornamentais, skulptūromis. 18 a. plintant klasicizmui projektuojant tiltus ypač laikytasi simetrijos ir proporcijų (daugelis to laikotarpio tiltų Paryžiuje). 19 a. viduryje atsirado metalinių tiltų strypinės konstrukcijos (santvaros, arkos). Nuo 19 a. pabaigos išpopuliarėjo kabamieji tiltai ir jų grakščios lakoniškos formos. Daugelis tiltų yra tapę miestų architektūros ir inžinerijos paminklais, pvz., akmenų mūro skliautinis Ponte Vecchio tiltas (gatvė) per Arno upę Florencijoje (10 a., atstatytas 1345), Towerio tiltas Londone, Karolio tiltas Prahoje, perskiriamieji tiltai Sankt Peterburge, kabamieji kabeliniai Aukso vartų tiltai (1937) per San Francisco įlanką ir Eurazijos tiltas per Bosforo sąsiaurį (1973) Stambule, arkinis Uosto tiltas Sidnėjuje (1932).

atidaromasis Towerio tiltas Londone (1894; Didžioji Britanija)

plieninis arkinis Sidnėjaus Uosto tiltas (Australija)

Keli tiltai per vandens telkinius, estakados ir viadukai kartais sudaro bendrą transporto sistemą, vadinamą tiesiog tiltu, pvz., ilgiausi pasaulio kombinuotieji tiltai Kinijoje – Danjango–Kunšano (ilgis 164,8 km, 2011), Tiandzino (ilgis 113,7 km, 2010), Veinano Veihės (ilgis 79,73 km, 2010). 2000 pastatytas 7,85 km ilgio sijinis vantinis (ilgiausias tarpatramis 490 m, aukštis 57 m), per dirbtinę Peberholmo salą su Drogdeno tuneliu sujungtas kombinuotasis tiltas per Zundo sąsiaurį (Danija, Švedija). Ilgiausi tiltai pagal perdangos tipą: sijinis – Pontchartraino ežero automobilių kelių tiltas Luizianos valstijoje (bendrasis ilgis 38,44 km, ilgiausias tarpatramis 46 m, 1969), arkinis – Čaotianmeno kombinuotasis tiltas per Jangdzės upę (ilgis 1,74 km, arkos angos plotis 552 m, aukštis 142 m; Kinija, 2009), kabamasis kabelinis – Akaši Kaikjo automobilių kelių tiltas (bendrasis tilto ilgis 3,91 km, pagrindinis tarpatramis 1991 m; Japonija, 1998), kabamasis vantinis – Sutongo automobilių kelių tiltas per Jangdzės upę (bendrasis ilgis 8,2 km, pagrindinis tarpatramis 1090 m; Kinija, 2008).

tiltų statyba Lietuvoje

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką