tipològinis metòdas, literatūros kūrinių tyrimo metodas, pagrįstas kūrinių grupavimu į universalius stilistinius tipus. Kūrinio tipas priklauso nuo kūrėjo estetinio santykio su tikrove bendrojo pobūdžio. Dažniausiai skiriamos dvi priešpriešos – idealusis ir konkretusis, klasicistinis ir romantinis arba romantinis ir realistinis kūrinio tipai. Metodui pradžią davė šveicarų dailėtyrininko H. Wölfflino stiliaus tipų teorija (knyga Pamatinės meno istorijos sąvokos / Kunstgeschichtliche Grundbegriffe 1915). Remdamiesi jos terminais tipologinį metodą literatūros moksle išplėtojo O. F. Walzelis ir F. Strichas.
2271