Tsos kultūrà, Vidurio ir Pietryčių Europos archeologinė kultūra. Gyvavo penktame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinėje Vengrijos ir Rumunijos teritorijoje. Atrasta 19 a., pavadinta 1930 pagal Tisos upę. Pakeitė juostinės keramikos kultūrą. Gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba, medžiokle. Mirusieji laidoti nedeginti, kartais į karstus panašiose dėžėse.
Žmonės gyveno antžeminiuose stačiakampio arba trapecinio plano, kartais 2 aukštų pastatuose. Keramikos dirbiniai skirstomi į 3 grupes: pirmoji – ornamentuoti pusiau sferiniai indai plokščiu dugnu, kartais padengti bitumu, antroji – geometriniu ornamentu puošti indai, dažniausiai cilindro arba kūgio formos, trečioji – neornamentuoti indai išryškintais atsikišimais. Gaminti ir antropomorfiniai, zoomorfiniai religinės paskirties indai. Iš titnago gaminti darbo įrankiai (kirviai, ylos, adatos, kaltai, plaktukai, grąžtai), iš molio, kaulo ir rago, akmenų – papuošalai (karoliai, apyrankės).
L: J. Korek Die Theiß‑Kultur in der mittleren und nördlichen Theißgegend Budapest 1989.