Titanicas Southamptono uoste prieš išplaukiant į Niujorką (1912 04 10)

„Titanic“, „Titanikas“, Didžiosios Britanijos Olympic klasės keleivinis laivas. 1911 pastatytas Harland & Wolff laivų statykloje Belfaste. Priklausė laivybos bendrovei White Star Line. Laivo ilgis 269,1 m, plotis – 28,2 m, aukštis – 53,3 m, grimzlė – 10,5 m, vandentalpa – 52 310 tonų. Didžiausia galia – 59 000 AG. Galėjo pasiekti 23 kn (43 km/h) greitį. Laive buvo 10 denių. Turėjo 2 garo variklius ir centrinę žemo slėgio garo turbiną, 29 boilerius (24 iš jų buvo dvipusiai) ir 159 anglis deginančias krosnis (kas valandą sukūrendavo apie 35 t anglies). Laivas buvo suskirstytas į 16 skyrių, atskirtų 15 pertvarų ir besitęsiančių virš vaterlinijos. Šie skyriai kilus avarijai laive galėjo būti labai greitai atskiriami vienas nuo kito.

Dėl šios priežasties manyta, kad laivas ypač saugus, todėl nebuvo pasirūpinta reikiamu gelbėjimosi valčių skaičiumi (vietoje numatytų 64 tebuvo 20, jose galėjo tilpti tik pusė keleivių). Buvo manoma, kad net ir pažeistas Titanicas galės ilgai laikytis ant vandens, o valtys bus reikalingos tik evakuacijai į greta esantį laivą.

Tuo metu tai buvo didžiausias laivas pasaulyje, sukurtas naudojant pažangiausias to meto technologijas ir galintis plukdyti 2556 (kitais duomenimis, apie 3500) keleivius.

1912 04 10 Titanicas (kapitonas Edwardas Johnas Smithas) išplaukė į pirmą savo kelionę iš Southamptono į Niujorką, pakeliui sustodamas Cherbourgʼo ir Queenstowno (dabar Cobhʼo) uostuose. Laive buvo apie 2240 keleivių ir įgulos narių (tarp jų ir 3 lietuviai (vienas jų J. Montvila), jiems išsigelbėti nepavyko). 1912 04 14 23 h 40 min Atlanto šiaurinėje dalyje (ties Niufaundlando banka) plaukdamas 22 kn (41 km/h) greičiu laivas atsitrenkė į ledkalnį. Dešiniojo laivo borto apačioje ledkalnis pramušė 90 m skersmens skylę, iškart pažeisdamas penkis hermetiškus skyrius. Laivas ilgai laikėsi ant vandens, tačiau užtvindžius penktąjį skyrių pasviro išilgai ir vanduo pradėjo lietis į gretimus skyrius per hermetiškų pertvarų viršų. Buvo duotas signalas evakuotis ir radijo ryšiu perduoti pirmieji pagalbos prašymai. Laivo įgula nebuvo tinkamai paruošta evakuoti keleivius, nežinojo, kiek jų galima saugiai susodinti į gelbėjimo valtis, todėl dalis valčių paleistos beveik tuščios. Praėjus daugiau kaip dviem valandoms nuo susidūrimo pradžios, laivo skendimo greitis staiga padidėjo, jis skilo į dvi dalis ir 2 h 20 min nugrimzdo į dugną.

Nė vienas iš pagalbos signalą gavusių laivų negalėjo atplaukti greičiau, todėl pirmasis laivas Carpathia į nelaimės vietą atplaukė praėjus dviem valandoms po Titanico nuskendimo. Pavyko išgelbėti 705 žmones. Daugiau kaip 1500 žmonių žuvo (nuskendo arba mirtinai sušalo, nes vandens temperatūra tuo metu siekė –2 °C). Titanico gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir laivas Birma (kapitonas L. Stulpinas).

1985 Roberto Duaneʼo Ballardo vadovaujama ekspedicija aptiko Titanico nuolaužas 3 800 m gylyje 600 km atstumu nuo Niufaundlando salos. Dvi laivo dalys nutolusios viena nuo kitos per 600 metrų. 1986 ant laivagalio prikalta atminimo lentelė. 2012 Titanico nuolaužos paskelbtos UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos objektu. Laivo statyklos vietoje Belfaste atidarytas Titanico muziejus (2012, architektūrinė bendrovė Eric Kuhne and Associates). Apie laivo istoriją sukurta kino ir televizijos filmų (vienas žymiausių – J. Camerono melodrama Titanikas (Titanic, 1997; 11 Oskarų)), spektaklių, dainų, parašyta knygų.

Titanico nuolaužos Atlanto vandenyno dugne (2004)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką