titrimetrija

titrimètrija (pranc. titre + gr. metrēo – matuoju), titrimètrinė anãlizė, cheminės analizės metodas, grindžiamas tiksliai žinomos koncentracijos tirpalo, reikalingo reakcijai su nustatomąja medžiaga, tūrio matavimu. Titruojama į tiriamąjį tirpalą laipsniškai pridedant žinomos koncentracijos titranto (reagento). Titruojama iki ekvivalentinio taško – kai tiriamosios medžiagos ir titranto kiekis (molių skaičius) tampa ekvivalentiški. Tiriamosios medžiagos kiekis P (gramais) apskaičiuojamas pagal formulę: P = 0,001·N·V·E_x; čia N – titranto molinė ekvivalentų koncentracija, E_x – tiriamosios medžiagos ekvivalentų molio masė, V – titravimui sunaudoto titranto kiekis (ml). Titravimo pabaiga nustatoma indikatoriais (pakinta spalva, tirpalas susidrumsčia) arba instrumentiniais metodais. Svarbiausi iš jų amperometrija, konduktometrija, kulonometrija, potenciometrinė analizė. Titrimetrija dar skirstoma pagal titrantą, pvz., argentometrija (titruojama sidabro nitrato tirpalu), merkurimetrija (titruojama gyvsidabrio druskų tirpalu), pagal cheminę reakciją, vykstančią titruojant, pvz., redoksimetrija, kompleksonometrija. Titrimetrija naudojama rūgštims, bazėms, oksidatoriams, reduktoriams, metalų katijonams ir kai kuriems anijonams nustatyti.