Tlasolteotla

Tlasolteotlà, actekų žemės, derlingumo, seksualinio palaidumo, atgailos deivė, nusidėjėlių globėja. Laikyta nakties valdove, sieta su Centrinėje Amerikoje penktame tūkstantmetyje prieš Kristų garbinta pagrindine dievybe – deive su kasomis (sąlyginis pavadinimas; jai buvo priskirta drėgmės, mirties ir gyvybės globos funkcijos). Tlasolteotlos garbei aukodavo nekaltą merginą (jos odos palaidinę vilkėdavo žynys, simbolizuojantis Tlasolteotlą), sausros metais – vyrą (tikėta, kankinamojo kraujo lašai prišaukia lietų). Tlasolteotlos simbolis – žmogus, ryjantis ekskrementus, arba šluota. Vaizduojama geltonu veidu, su nosyje įvertu pusmėnulio formos žiedu, galvos apdanga iš putpelės plunksnų.