Tobaro doktrina

Tobãro doktrinà, tarptautinės teisės principas nepripažinti vyriausybių, gavusių valdžią antikonstituciniu (valstybės perversmo ar revoliucijos) būdu, kol jų nepripažįsta tos šalies gyventojai. Priešinga Estrados doktrinai. Tobaro doktriną 1907 suformulavo Ekvadoro užsienio reikalų ministras C. R. Tobaras. Jis pasiūlė Amerikos valstybėms pasirašyti tarptautinę konvenciją, pagal kurią jos gautų teisę įsikišti į Lotynų Amerikos valstybių vidaus reikalus. Tobaro doktrina buvo įtvirtinta dviejuose susitarimuose, 1907 ir 1923 pasirašytuose Gvatemalos, Hondūro, Kosta Rikos, Nikaragvos ir Salvadoro. Jungtinės Amerikos Valstijos nebuvo šių susitarimų dalyvė, bet 20 a. pirmoje pusėje jais aktyviai rėmėsi. Panašios nuostatos vėliau suformuluotos Stimsono doktrinoje.