Togo gamtinis žemėlapis
Tògo gamtà
Reljefas
Togas apima siaurą (55–120 km pločio), ilgą (apie 650 km) iš šiaurės į pietus ištįsusią teritoriją. Gvinėjos įlankos krantai žemi, lygūs, smėlėti, yra lagūnų. Kranto linijos ilgis 56 kilometrai. Pietuose plyti žema molinga ir pelkėta pajūrio lyguma, pereinanti į kalvotą plokščiakalnį (vidutinis aukštis 200–400 metrų). Pietvakariuose stūkso kvarcitiniai Togo kalnai (986 m Agou kalnas, aukščiausias Toge), į šiaurę nuo jų – iš skalūnų ir smiltainių susidarę Fazao kalnai, šiaurės rytuose – dalis Atakoros kalnagūbrio. Šiaurėje vyrauja aliuvinės lygumos.
Klimatas
Pietuose klimatas ekvatorinis jūrinis, šiaurėje – subekvatorinis musoninis. Togo pietuose aukščiausia oro temperatūra nuo 28 °C (liepą– rugpjūtį) iki 32–35 °C (vasarį–kovą), žemiausia – nuo 18–22 °C (sausį arba rugpjūtį) iki 22–25°C (kovą–balandį). Šiaurėje aukščiausia 30–39 °C, žemiausia 17–25 °C. Per metus iškrinta nuo 900–1000 mm (pakrantėje; 2 lietingieji sezonai – balandį–liepą ir rugsėjį–spalį) iki 1400 mm (šiaurėje; nuo balandžio–gegužės iki rugsėjo–spalio). Sausaisiais laikotarpiais pučia harmatanas.
Vidaus vandenys
Togo šiaurinės dalies upės (Oti ir jo intakai) priklauso Voltos ežero, vidurinės ir pietinės dalies – Atlanto vandenyno baseinams. Dauguma upių įteka į pakrantės lagūnas. Ilgiausia upė – Mono (400 km, žemupiu eina Togo–Benino siena). Didžiausias ežeras – Togo (64 km2; šalies pietuose).
Dirvožemiai
Iš dirvožemių šiaurinėje dalyje vyrauja geltonžemiai su gausiomis geležingomis konkrecijomis, šiaurės vakaruose – su lateritiniais luitais; dar visoje teritorijoje yra verstžemių, blizgažemių, šlynžemių.
Augalija, gyvūnija, aplinkos apsauga
Centrinio Togo kraštovaizdis (savana)
Vyrauja savanų augalija. Auga akacijos, palmės, kokosai, eukaliptai. Veisiasi antilopės, hipopotamai, pelkiniai ožiai, buivolai, šernai, krokodilai, leopardai, liūtai, beždžionės, afrikiniai drambliai ir kiti gyvūnai. Gausu paukščių, roplių, vabzdžių. Saugomos teritorijos užima 8 % Togo sausumos ploto. Oti-Mandouri, Abdoulaye gyvūnijos ir kiti gamtos rezervatai. Fazao–Mafakassos (įkurtas 1975, plotas 1920 km2), Kérano (1950, 1636 km2) nacionaliniai parkai. 2 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai: Oti–Kéran (2011) ir Mono (2017, dalis Benine). 4 Ramsaro konvencijos (Toge įsigaliojo 1995) saugomos vietovės (plotas 12 104 km2).
Voltos ežeras