Togoland (Togolándas), 1884–1916 Vokietijos protektoratas Vakarų Afrikoje (dabartinių Togo ir Ganos teritorijoje).
Plotas – 90 479 km2, gyventojai – daugiausia eviai. Sostinės: Bagida (1884–86), Sebeabas (1886–97), Lomė (nuo 1897).
1884 vokiečių kancleriui O. E. L. von Bismarckui paskelbus, kad ši teritorija priklauso Vokietijai, Europos šalys formaliai tam pritarė. Vokietija planavo Togolandą paversti pavyzdine kolonija. Kraštas neturėjo gausių mineralinių išteklių (fosfato klodai dar nebuvo atrasti), todėl plėtotas žemės ūkis (gamintas palmių aliejus, auginti kakavmedžiai, kavamedžiai, vilnamedžiai ir kita).
Per I pasaulinį karą Togolandas buvo okupuotas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, 1916 padalytas į šių šalių administracines zonas. 1922 pagal Tautų Sąjungos mandatą 2/3 teritorijos (su Lome), kuri ribojosi su Dahomėja (dabartinis Beninas), tapo Prancūzų Togolandu, kita dalis (ji ribojosi su Aukso Krantu) – Britų Togolandu.
1946 šios mandatinės teritorijos tapo Jungtinių Tautų globojamomis teritorijomis. Britų Togolandas su Aukso Krantu 1957 tapo nepriklausoma Gana, Prancūzų Togolandas 1960 – Togu. Evių tautos gyventojai (daugiausia Ganoje gyvenanti dalis) siekia suvienyti abi buvusio Togolando dalis, tai kelia Togo ir Ganos santykių įtampą.