Tojo Ito
Ito Tojo (Toyō Itō, Tojas Ìtas) 1941 06 01Seulas, japonų architektas. 1965 baigė Tokijo universitetą. 1965–69 dirbo architektūrinėje bendrovėje Kiyonari Kikutake Architects and Associates. 1971 Tokijuje įkūrė architektūrinę bendrovę URBOT (nuo 1979 Toyō Itō and Associates, Architects). Nuo 1991 kaip kviestinis profesorius dėstė Tokijo, Kolumbijos, Kalifornijos, Kioto universitetuose. T. Ito architektūrinių parodų surengta Londone (1991), Aachene (1999), Humlebæke (2000), Berlyne, Tokijuje (abi 2006).
Projektai
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu daugiausia suprojektavo gyvenamųjų namų (Tokijuje – Baltasis U 1976, nuosavas gyvenamasis namas Sidabrinė trobelė 1984), kurių architektūrai būdinga moderni tradicinio gyvenamojo namo interpretacija. Pripažinimą jam pelnė daugiafunkcis mediatekos kompleksas Sendai (2000). Svarbiausi projektai: dangoraižiai – Vėjų bokštas (1986), parduotuvė TOD’s Omotesando (abu Tokijuje), Menų centras Macumoto (abu 2004), salos parko pastatas Fukuokoje (2005), prekybos centras VivoCity Singapūre (2006), Pasaulio žaidynių stadionas Gaosionge (2008), biurų pastatas Torre Realia BCN, viešbutis Porta Fira (abu su architektūrine bendrove b720/Fermín Vázquez Arquitectos, abu 2010, abu Barselonoje), T. Ito architektūros muziejus Imabari (2011), kultūros centras Gifu (2015). Architektūrai būdinga lengvos, mobilios konstrukcijos, harmoningai į aplinką įsiliejantys šiuolaikinių technologijų bei medžiagų pastatai (jų įstrižų fasadus skaidančių elementų estetika sukuria trapumo, perregimumo įspūdį).
T. Ito. Tarptautinis baroko muziejus Puebloje (2016)
T. Ito. Nacionalinio teatro rūmai Taičunge (2016)
Apdovanojimai
Venecijos bienalės Auksinis liūtas už visą kūrybą (2002), Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis (2006), Pritzkerio architektūros premija (2013), Tarptautinės architektų sąjungos aukso medalis (2017).
2271