Tòkijo istòrija. Miestas išaugo iš 1457 pastatytos Edo pilies. 1590 Edą pradėjo valdyti Tokugavų giminė ir pavertė šiogūnų Tokugavų (valdė 1603–1867) rezidencija (oficialiąja Japonijos sostine iki 1868 buvo laikoma imperatorių rezidencija Kioto).
Nihonbaši rajonas Edo mieste, tolumoje – Fudzijama, 1823–29 (K. Hokusai; Nacionalinis etnologijos muziejus Leidene)
18 a. pradžioje Edas tapo vienu didžiausių pasaulio miestų (turėjo apie 1 mln. gyventojų); kartu su Osaka – svarbiausiu Japonijos prekybos centru.
Per 1867–68 revoliuciją (Meidži laikotarpis) į Edą buvo perkelta imperatorių rezidencija, miestas pavadintas Tokiju (japoniškai rytine sostine) ir paskelbtas Japonijos sostine.
20 a. pirmoje pusėje labai išsiplėtė – 1920 turėjo 3,4 mln., 1930 – apie 5 mln., 1940 – 6,8 mln. gyventojų.
1923 nukentėjo per žemės drebėjimą (žuvo apie 100 000 žmonių, sugriauta apie 65 000 pastatų). Per II pasaulinį karą (1939–45) dėl mieste buvusių karo pramonės gamyklų bombarduotas ir labai sugriautas.
1945 jį okupavo Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, 1946–48 čia teisti svarbiausi Japonijos karo nusikaltėliai (Tokijo procesas). 1945–52 atstatytas ir vėl pradėjo plėstis: 1960 turėjo 8,3 mln. gyventojų.
2271
-Tokijas