T. Tišeckis. Dievo Apvaizdos bažnyčia Dauguose (1862)
Tišèckis Tomas minimas nuo 1824? 1861?, lietuvių architektas. Romantizmo atstovas.
Biografijos faktai
1829 ar 1831 Vilniaus universitete baigęs architektūrą kurį laiką dirbo savo mokytojo K. Podčašinskio padėjėju. Nuo 1832 (Vilniaus universitetą uždarius) Medicinos akademijos, nuo 1842 – Baltarusijos (nuo 1853 – Vilniaus) švietimo apygardos, nuo 1844 ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos architektas.
Projektai
Suprojektavo romantizmo neogotikos pastatų: Rasų kapinių didžiąją koplyčią Vilniuje (1838–50), Svėdasų koplyčią (1848), manoma, Dūkštų bažnyčią (Vilniaus rj. savivaldybė, 1856), romantizmo neobaroko: Raudondvario (Kauno rj. savivaldybė, 1856; per I pasaulinį karą sugriauta), Biržų (1858) bažnyčias.
T. Tišeckis. Rasų kapinių Didžioji koplyčia Vilniuje (1838–50)
Pagal jo projektus pastatyta medinių bažnyčių, rūmų: romantinio klasicizmo Baisogalos dvaro (19 a. 4 dešimtmetis), modifikuotų klasicizmo ir renesanso formų Astravo dvaro (1850; ir žirgynas-ratinė bei maniežas, 1845), klasicizmo, istorizmo bruožų J. Tiškevičiaus Trakų gatvėje 1/26 (1840; prieangis su atlantais, architektas N. Čiaginas, skulptorius P. Andriolis su mokiniu J. Kozlovskiu), ankstyvojo istorizmo stačiatikių metropolito V. Gomolickio Aušros Vartų gatvėje 21 (1858, abu Vilniuje).
2271