topografinis modelis

topogrãfinis mòdelis, psichoanalizės koncepcija, teigianti, kad žmogaus psichiką sudaro sąmonė, priešsąmonė ir pasąmonė. Topografinį modelį 1913 sukūrė ir aprašė S. Freudas knygoje Totemas ir tabu (Totem und Tabu). Pasak jo, pasąmonė apima nesąmoningus impulsus, instinktus, potraukius (alkio, troškulio, seksualinį) ir su jais susijusius iš sąmonės išstumtus vaikystės potyrius, prisiminimus. Sąmone žmogus atskiria išorinę aplinką nuo savo minčių, norų, vaizdinių, ji sudaro sąlygas prisitaikyti prie aplinkos, atidėti poreikių patenkinimą, prognozuoti ateitį. Priešsąmonė yra tarp sąmonės ir pasąmonės, ją sudaro logiškų, realistiškų minčių ir neracionalių vaizdinių, fantazijų derinys. Tobulindamas topografinį modelį S. Freudas 1923 sukūrė struktūrinį asmenybės modelį, pagal kurį asmenybę sudaro 3 tarpusavyje funkciškai susiję psichinių procesų dariniai: id, ego ir superego.