Torava

Toravà (vokiečių k. Tharau; nuo 1946 rusiškai Vladimirovo, Vladmirovas), Taravà, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Bagrationovsko rajone, 14 km į pietus nuo Karaliaučiaus (Kaliningrado), prie Prėskingos upės. Nuo 2008 Nivenskojės kaimo gyvenvietės kaimas. 666 gyventojai (2010).

Istorija

1315 paminėta Thorow, 1354 – Toraw. 1484–1717 gyvenvietę su dvaru valdė junkeriai Schliebenai, vėliau – kiti įtakingi Prūsijos veikėjai. 14 a. antrame ketvirtyje pastatyta gotikinė protestantų bažnyčia (po 1910 gaisro 1911–18 perstatyta). Kunigo A. M. Neanderio (1589–1630) dukters Annos (Anikė) ir Trempų kunigo J. Partacijaus (kunigavo 1630–41; jo sūnus kunigas F. Partacijus buvo Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos darbuotojas) vestuvių proga klaipėdiškis S. Dachas 1637 parašė eilėraštį‑dainą Toravos Anikė (vokiečių k. Ännchen von Tharau), tapusį vokiečių liaudies daina; Toravos Anikei pastatytas paminklas Klaipėdoje.

1818–71 Torava buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Karaliaučiaus apygardos Ylavos apskrities valsčiaus centras, 1874–1930 – Gesavos valsčiaus, nuo 1930 – Vitenbergo valsčiaus kaimas.

Per II pasaulinį karą 1945 Toravą užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Bagrationovsko rajono Vladimirovo apylinkės centras, 1993 prijungtas buvęs Ernsthofas (rusų k. Krasnopartizanskoje). Toravą užimant sovietinei kariuomenei, ji buvo visiškai sugriauta; likę bažnyčios ir kitų griuvėsių.

1905 Toravos kaime buvo 249, dvare – 312, 1910 – atitinkamai 230 ir 313 gyventojų. Bažnytkaimį sujungus su dvaru, 1933 gyveno 755, 1939 – 785 žm., 2002 buvo 826 gyventojai.