Torònto lietùviai
Pirmieji lietuviai į Torontą atvyko apie 1900, daugiau įsikūrė po 1905, per I pasaulinį karą ir 1926–30. Po II pasaulinio karo Torontas tapo didžiausia Kanados lietuvių kolonija.
Pirmoji žinoma Toronto lietuvių organizacija – 1907–15 veikusi Šv. Juozapo savišalpos draugija. 1912 nuo jos atskilusi Lietuvos sūnų draugija 1923 susijungė su moterų draugija Birutė (įkurta 1920) ir pasivadino Kanados lietuvių sūnų ir dukterų draugija. 1920 įkurta Šv. Jono Krikštytojo draugija 1928 nupirko bažnyčią (1953 perstatyta); įsteigta parapija, įkurtas parapijos choras (1974 parapija su prie jos veikiančiomis organizacijomis perkelta į Mississaugą; Anapilis). 1932–76 leistas laikraštis Liaudies balsas. 1936–39 veikė Susivienijimo lietuvių Amerikoje (Toronto kuopa nuo 1934) išlaikoma lietuvių mokykla, 1937–45 – katalikiška mokykla.
1940 SSRS okupavus Lietuvą Toronto lietuvių organizacijos susibūrė į Kanados lietuvių tarybą, pradėtas leisti savaitraštis Nepriklausoma Lietuva. Nuo 1947 iš Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklų į Torontą vyko daugiausia jauni, nesukūrę šeimų lietuviai, pasibaigus įdarbinimo sutartims čia apsigyveno atsikėlusių iš Kanados kitų vietovių. Naujai atvykusius globojo moterų labdaros organizacija Daina (veikė 1943–99).
Nuo 1948 veikė sporto klubas Vytis, šeštadieninė lituanistinė Maironio mokykla (10, vėliau 8 klasių; daugiausia – 620 – mokinių buvo 1966–67), nuo 1952 (su pertraukomis) mokykloje rengiami aukštesnieji lituanistiniai kursai. 1949 įkurta Kanados lietuvių katalikų kunigų vienybė, pradėtas leisti laikraštis Tėviškės žiburiai. Nuo 1950 veikė spaudos bendrovė Žiburiai. 1951 pradėta transliuoti radijo valandėlė Tėvynės prisiminimai. 1951–2017 veikė lietuvių evangelikų liuteronų Išganytojo parapija, 1951 pastatyta bažnyčia. 1952 įkurti Lietuvių namai. 1952–98 veikė choras Varpas. 1953 įsteigta pranciškonų Prisikėlimo parapija, 1954–55 pastatyta bažnyčia (2001 perstatyta kitoje vietoje, architektas J. Švedas). 1954 įkurtas Toronto šaulių klubas (pirmasis šaulių vienetas išeivijoje). 1954–2009 Toronte įvyko 9 Kanados lietuvių, 1978 – pirmosios Pasaulio lietuvių dienos, 2000 – Tautinių šokių šventė. 1955–88 leistas žurnalas Moteris. 1957 Toronte veikė 36 lietuvių organizacijos ar jų skyriai.
Toronto lietuvių veikėjai prie Lietuvos konsulato per konsulo Jono Žmuidzino (viršutinėje eilėje antras iš dešinės) 80 metų šventę (1978; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
20 a. pabaigoje Toronte apsigyveno lietuvių, atvykusių iš nepriklausomos Lietuvos.
21 a. 2 dešimtmetyje Toronte veikė Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkė (įkurta 1955; 2020 pirmininkė Simona Rukienė), lituanistinė Maironio mokykla (2020 vedėja Lidija Puterytė) ir aukštesnieji lituanistiniai kursai, V. Pūtvio šaulių kuopa, kredito unija Parama (nuo 1952), lietuvių pensionatas Vilnius Manor (nuo 1983; 1974 įkurtas Lietuvių pensininkų klubas), mišrus choras Volungė (nuo 1975), tautinių šokių grupės Gintaras (nuo 1955) ir Atžalynas (nuo 1971). Prie pranciškonų Prisikėlimo parapijos veikia kredito unija Prisikėlimas (įkurtas 1962), slaugos namai Labdara (įkurti 2002, pastatas nuo 2010), vaikų ir jaunimo choras (nuo 1955), kanklininkų ansamblis, sporto klubas Aušra (nuo 1955), nuo 1955 Wasaga Beache (Ontarijas) parapija turi stovyklavietę Kretinga. Dauguma Toronto ir apylinkių lietuvių renginių vyko Lietuvių namuose (įsigyti 1971), Prisikėlimo parapijos ir Anapilio (Toronto Mississaugos priemiestyje) patalpose. Toronte veikia Lietuvos generalinis garbės konsulatas (nuo 1937; Kanados santykiai su Lietuva).
1914 Toronte gyveno 380, 1928 – apie 500, 1951 – 3587, 1961 – 5028, 21 a. pradžioje Toronte ir apylinkėse – apie 10 000 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.