Totõrija (Татарстан, Tatarstan; Tatarstãnas), Totõrijos Respùblika (totorių k. Tatarstan Respublikasi, Республика Татарстан, Respublika Tatarstan), yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietryčiuose, į rytus nuo Maskvos. Plotas 68 020 km2. 3,8 mln. gyventojų (2013).
Gyvena totoriai (53,2 % srities gyventojų), rusai (39,7 %), čiuvašai (3,1 %), udmurtai, mordviai, mariai, ukrainiečiai, baškirai. Sostinė – Kazanė (1,17 mln. gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Naberežnyje Čelnai (517,9), Nižnekamskas (235,4), Almetjevskas (148,2). Gyventojų vidutinis tankis 56 žm./km2. Totorija apima Rytų Europos lygumos rytinę dalį. Pietryčiuose yra Bugulmos–Belebėjaus aukštuma (didžiausias aukštis 343 metrai). Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –13 °C, liepos 19 °C. Per metus iškrinta 500 mm kritulių. Didžiausios upės: Volga, Kama, Ikas, Viatka. Kuibyševo, Kamos žemupio ir kiti tvenkiniai. Miškai užima apie 17 % Totorijos teritorijos (daugiausia auga ąžuolai, beržai, liepos, drebulės). Kamos žemupio nacionalinis parkas (įkurtas 1991), Volgos–Kamos biosferos rezervatas.
Kazanė
Naftos (gaunama 32 mln. tonų per metus) ir gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas. Mašinų, lėktuvų, sraigtasparnių gamyba, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, chemijos (polietileno, sintetinio kaučiuko, padangų, kino ir fotografijos juostų, trąšų), tekstilės, siuvimo, odos, maisto pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Kazanė, Naberežnyje Čelnai, Nižnekamskas. Auginama kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, saulėgrąžos, bulvės, obelys, pašariniai augalai. Veisiama kiaulės, avys, triušiai. Bitininkystė. Kazanės tarptautinis oro uostas. Per Totoriją eina Maskvos–Jekaterinburgo, Maskvos–Čeliabinsko geležinkeliai. Svarbiausi plentai jungia Kazanę su Maskva, Volgogradu, Žemutiniu Naugardu, Perme, Ufa. Laivuojama Volga, Kama, Viatka. Per Totoriją eina Urengojaus–Užhorodo (Ukraina) dujotiekis, Draugystės naftotiekis. Nemokamas devynmetis mokslas privalomas 7–15 m. vaikams. 2013 veikė 2434 bendrojo lavinimo mokyklos (600 000 mokinių, 170 000 pedagogų), 65 dvimetės specialiosios vidurinės mokyklos, daugiau kaip 30 aukštųjų mokyklų, iš jų – 16 valstybinių. Svarbiausios aukštosios mokyklos (visos valstybinės): Kazanės universitetas, Kazanės medicinos (įkurtas 1914), Kazanės žemės ūkio (įkurtas 1913), Kazanės technologijos, Kazanės architektūros ir statybos (abu įkurti 1919), Kazanės technikos (įkurtas 1932) universitetai, Kazanės finansų ir ekonomikos (įkurtas 1931), Kazanės kultūros ir menų (įkurtas 1969) institutai, Kazanės veterinarijos akademija (įkurta 1873), Kazanės konservatorija (įkurta 1945). Mokslinius tyrimus atlieka Rusijos pedagogikos mokslų akademijos Pedagogikos ir profesinio mokymo institutas (įkurtas 1976), Kazanės mokslo akademija (įkurta 1991; turi 7 skyrius, Istorijos institutą, 32 tikruosius narius, 52 narius korespondentus), Rusijos mokslų akademijos Kazanės mokslo centras (įkurtas 1945; 1964 uždarytas, 1975 atkurtas); turi Organinės ir fizinės chemijos, Fizikos ir technikos (magnetinės radiospektroskopijos srityje vienas garsiausių mokslinio tyrimo institutų pasaulyje), Biochemijos ir biofizikos skyrius, Mechanikos ir mašinų gamybos institutą. Yra Kazanės universiteto N. Lobačevskio mokslinė (įkurta 1804; viena seniausių ir didžiausių bibliotekų Rusijoje), Totorijos nacionalinė (įkurta 1865 Kazanėje; 2013 jos fonduose buvo 3 mln. dokumentų), Kazanės mokslo centro Centrinė mokslinė (įkurta 1945) bibliotekos, Kazanės universiteto Geologijos, Zoologijos (abu įkurti 1804), Archeologijos (įkurtas 1810) muziejai. Archeologijos muziejus (įkurtas 2005, apima pasaulio paveldo vertybe 2000 pripažintą Kazanės kremlių).