Trabzon (Trabzònas), miestas Turkijos šiaurės rytuose, prie Juodosios jūros, Ponto kalnų šiauriniuose šlaituose; ilo centras.
Trabzono panorama
286 300 gyventojų (2019).
Jūrų uostas (aptarnauja Turkijos šiaurės rytinę dalį). Plentai į Samsuną, Erzurumą, Batumi (Gruzija). Oro uostas. Maisto (arbatos, tabako), statybinių medžiagų (cemento) pramonė, laivų statyba. Kilimų audimo amatai. Žvejyba. Turizmas. Trabzono apylinkėse kasamos vario ir geležies rūdos. Juodosios jūros technikos universitetas (įkurtas 1963). Istorijos muziejus (įkurtas 2001).
Architektūra
Gynybinių sienų, tvirtovės liekanos. Bizantiškojo stiliaus bažnyčios: Panaja Chrisokefalos (10–13 a.), Šv. Eugenijaus (10–14 a.), Šv. Sofijos (13 a., su gausiu tapybiniu ir skulptūriniu dekoru); visos 15–17 amžiuje buvo paverstos mečetėmis. Mečetės: İmaret Camii (1514), İskender Paşa Camii (1529). Sultono Selimo I motinos mauzoliejus (1506). Uolų bažnyčios (Agia Anna, Agios Theodoros, Agios Konstantinos).
Istorija
756 pr. Kr. įkurtas graikų kolonistų iš Sinopės, vadintas Trapezuntu. 6 a. pr. Kr. pabaigoje atiteko Achaimenidų Persijai, 4 a. pr. Kr. pabaigoje – Seleukidų valstybei. Nuo 3 a. pr. Kr. antros pusės Ponto miestas. 64 pr. Kr. užimtas Romos. 258 po Kr. nuniokotas gotų.
395 atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai); 6–7 a. jos provincijos administracinis centras. 7 a. viduryje užkariautas arabų. Nuo 9 a. vėl valdomas Bizantijos. 1204–1461 Trapezunto imperijos sostinė.
1461 užimtas turkų osmanų. 1915 per armėnų genocidą Turkijoje išžudyta beveik visi Trabzone ir jo apylinkėse gyvenę armėnai, 1916, 1918–23 ir graikai. 1916–18 buvo okupuotas Rusijos kariuomenės.
2271
Trapezuntas