tragikomèdija (tragedija + komedija), dramos žanras. Scenai skirtas literatūros ar kino kūrinys, turintis tragedijos ir komedijos bruožų. Pirmą kartą 3–2 a. prieš Kristų terminą pavartojo Plautas dramos Amfitrionas pratarmėje, bet tragikomedijos bruožų esama jau Euripido kūryboje. Kaip savarankiškas žanras susiformavo 16–17 a. Renesanso epochos anglų ir ispanų dramaturgijoje (W. Shakespeare’o, P. Calderóno de la Barcos pjesės). Pradėta sąmoningai maišyti aukštąjį ir žemąjį kalbos stilių, kurti aukštųjų ir žemųjų luomų atstovų kilnius ar komiškus charakterius, painią intrigą, derinti juokingus nutikimus su tragiškais įvykiais. Teorinį tragikomedijos apibrėžimą 1608 pateikė anglų dramaturgas J. Fletcheris. 1638 P. Corneille’is tragikomedija pavadino savo dramą Sidas (Le Cid 1636). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, formuojantis moderniajai dramai, grynąjį tragedijos žanrą pakeitė tragikomedija (J. Anouilh’aus, S. Becketto, J. Cocteau, A. Čechovo, F. Dürrenmatto, F. Garcíjos Lorcos, H. Ibseno, L. Pirandello, A. Strindbergo pjesės).
Tragikomedija lietuvių literatūroje
Lietuvių dramaturgijoje tragikomedijos bruožų atsirado modernėjant lietuvių dramai (20 a. 4–5 dešimtmetyje tragikomedijų sukūrė K. Binkis, B. Sruoga). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje tragikomedijos tapo vyraujančiu dramos žanru (J. Glinskio, J. Grušo, M. Ivaškevičiaus, A. Landsbergio, K. Ostrausko, S. Parulskio, K. Sajos, S. Šaltenio tragikomedijos).
L: V. Kubilius Žanrų kaita ir sintezė Vilnius 1986; P. Česnulevičiūtė Dramos pasaulis Vilnius 1996; A. Martišiūtė Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis Vilnius 2006; J. L. Styan The Dark Comedy. The Development of Modern Comic Tragedy Cambridge 1962.
389