Trakų bazilika

Trãkų bazlika, Švč. Mergẽlės Marjos Apsilañkymo bazlika, priklauso Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos Trakų dekanatui. Katalikų piligrimystės vieta. Bazilika priklauso 15 a. pradžios–19 a. pradžios statinių kompleksui. Be gotikos ir baroko bruožų bažnyčios, kompleksą sudaro šventoriaus tvora su vartais (18 a. vidurys), klebonija (19 a. pradžia), parapinė mokykla (19 a. 1–2 dešimtmetis). 2017 Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteiktas bazilikos titulas.

Trakų bazilika (15–18 a., restauruota 2008)

Manoma, pirmosios bažnyčios statyboms vadovavo Trakų pilį apie 1414–15 statęs Vokiečių ordino mūro meistras Radike (Ratkhe, Retke) iš Karaliaučiaus. Švč. Mergelės Marijos ir šv. apaštalo ir evangelisto Jono bažnyčios statybų pabaiga ar bažnyčios pašventinimo data nežinoma. 1419 rašytiniuose šaltiniuose Trakų parapinės bažnyčios prepozito paminėjimas rodo bažnyčią tuo metu jau buvus pastatytą ir veikiančią. Skirtingai nuo gotikinių bažnyčių statybos praktikos, bažnyčia pastatyta ne prie turgaus aikštės, bet atokiau ant kalvos (panašiu atstumu atitolusi nuo Trakų medinės ir Pusiasalio pilies); manoma, turėjo gynybinę funkciją. 15 a. bažnyčios liturginė ašis skyrėsi nuo tradicinės vakarų ir rytų ašies: buvo orientuota į pietus, pagrindinis fasadas nukreiptas į šiaurę.

Netaisyklingo stačiakampio plano (neturėjo lygiagrečių sienų ir stačių kampų) halinės trinavės bažnyčios pagrindinis portalas buvo šiaurinėje, o nedidelė pusapskritė apsidė – pietinėje sienoje (dabartinės bažnyčios pietinio fasado viduryje išliko iškyša). Vidus pagal tipišką 15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos praktiką dekoruotas bizantiškojo stiliaus tapyba.

1497 Vilniaus vyskupo Alberto Taboro (1475–1507) pastangomis bažnyčia rekonstruota: išplėtus šventorių, pastato rytinėje pusėje sumūryta erdvi, ilga trijų travėjų apsidė su zakristija šiaurinėje pusėje (apsidės ir zakristijos kampus remia laiptuoti stačiakampio skerspjūvio kontraforsai), pakeista stogo kryptis. Išliko gotikos architektūrai būdinga plano struktūra, tačiau įgavo netipiškas proporcijas: navų ilgis trumpesnis už plotį (atitinkamai – 20 × 26,1 m), vidurinė nava yra daugiau kaip 2 kartus platesnė už šonines; navas skyrė masyvūs gotikinio mūro pilioriai su profiliuotomis briaunomis.

Trakų bazilikos interjeras

T. Makowskio Trakų miesto panoramos raižinyje (1600) užfiksuotas rekonstruotos bažnyčios eksterjeras: halę ir presbiteriją dengia aukšti šlaitiniai stogai, halės stogo viduryje – signatūrinis bokštelis su smaile, vakariniame fasade virš stogo išsikišęs laiptuotas frontonas. 1610 Trakų prepozito E. Valavičiaus rūpesčiu pastatytas priebažnytis. 1628 buvo atliekami mūrijimo darbai. 1645 senoji sienų tapyba buvo uždažyta kalkėmis.

Po 17 a. vidurio–18 a. pradžios karų bažnyčia atstatyta, įgavo iki šių dienų išlikusias baroko architektūros formas. 1700 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolo Mathäuso Römerio iniciatyva šiaurinėje presbiterijos pusėje pristatyta Römerių giminės koplyčia (1858 remontuota; išliko antkapiniai paminklai – Rachelės Römerienės su reljefais, Mykolo Juozapo Römerio su biustu, reljefu, 1854–57, abiejų skulptorius K. Jelskis, memorialinės lentos – Onos Pacaitės Römerienės, Mykolo Stepono Römerio, E. J. Römerio ir Sofijos Bialazaraitės Römerienės, Anelės Burbaitės Römerienės, Severino Römerio). 18 a. pradžioje, vėliausiai iki 1718 bažnyčios pašventinimo, įvykdytas reikšmingas bažnyčios perstatymas: vakarų fasade pristatyti 2 masyvūs 3 tarpsnių bokštai (tarp jų – žemas, siauras prieangis ir įgilinta triumfo arkos formų niša su frontonu), fasadų apačioje įkomponuoti pusapskritės, viršuje – segmentinės arkos formos langai. Paaukštinus vidurinę navą (ji perdengta cilindriniais su liunetėmis, šoninės navos – kryžminiais skliautais) bažnyčios tūris iš halinio virto bazilikiniu. 1731 bažnyčios inventoriuje paminėta šventoriuje stovėjusi varpinė (neišliko). 18 a. pabaigoje bažnyčios pastatas buvo kritinės būklės. Po 1794 gaisro bažnyčia remontuota: stogas uždengtas skarda, pertinkuotos išorės ir vidaus sienos, pakeisti langų rėmai ir kita. 1822 tvarkyti karnizai, bokštai, signatūrinis bokštelis. Po 1900 gaisro suremontuotas stogas, atstatytas signatūrinis bokštelis, perdažyti fasadai, išbetonuoti laiptai ties pagrindiniu portalu.

Trakų bazilikos interjero fragmentas (dešinėje – sakykla, 18 a.)

Trakų bazilikos vargonai (1800, perstatyti 1912, vargonų meistras W. Biernackis, remontuoti 1970)

2006–08 restauruojant bažnyčią atidengta senosios tapybos fragmentų: žmonių figūrų (šiaurinėje, dalyje vakarinės ir, manoma, rytinėje sienoje išplėtotai Paskutinio teismo kompozicijai priklausančios Patriarchų prieglobsčio ir teisuolių procesijos scenos), jų kostiumų, augalinių motyvų, draperijų. 600 m. bažnyčios jubiliejaus proga (2009) t. p. atidengtas gotikinis mūras, atvertas šiaurinis portalas, pakeistos grindys, iki buvusio autentiško lygio pakeltas stogas (jis uždengtas čerpėmis), signatūrinis bokštelis iškeltas aukščiau už bokštus, visa bažnyčia perdažyta.

Dievo Motinos paveikslas

17 a. stebuklais išgarsėjo su Vytautu Didžiuoju siejamas Dievo Motinos paveikslas (jo nugarinėje pusėje įrašyta, kad jį Vytauto Didžiojo krikšto proga padovanojo Manuilas II Paleologas). Restauruojant paveikslą paaiškėjo, kad jis buvo gotikos stiliaus, 17 a. pradžioje perpus sumažintas nupjaunant apatinę dalį, iš naujo pertapytas ir įgavo dabar matomus bizantiškojo stiliaus bruožus. 1718 Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, jam suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas. Tai pirmasis Lietuvoje karūnuotas paveikslas; jo kartotės plito Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Per Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą stebuklingasis atvaizdas buvo slėptas, vėliau buvo Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. 1667 09 08 paveikslas grąžintas į bažnyčios didįjį altorių.

Trakų bazilikos didžiojo altoriaus fragmentas (centre – Dievo Motinos paveikslas)

Istorija

Manoma, Trakų parapijos bažnyčią 1409 05 24 fundacine privilegija (originalas sudegė Vilniaus katedroje, 1522 jos nuorašą patvirtino Žygimantas Senasis) įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis (virš įėjimo į zakristiją kabo jo portretas, 19 a.). 15 a. bažnyčia, kaip pagrindinės valdovo rezidencijos šventovė, turėjo beprecedentį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės koleginės šventovės statusą, nors nebuvo katedra. Jai skirta fundacija buvo viena didžiausių tarp vyskupijos parapinių beneficijų. 1417 10 24 bažnyčioje vyko pirmojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Trakiškio, 1423 – antrojo Žemaičių vyskupo Mikalojaus I Trakiškio konsekracija. 16 a. pabaigoje, prepozitu esant B. Vainai, prasidėjo pirmosios žinomos kolektyvinės piligrimystės kelionės į Trakus, o 17–18 a. Trakai iškilo kaip ryškiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piligriminis centras. Nuo 1603 rugsėjo 8 Trakuose vyksta Švč. Mergelės Marijos vardo atlaidai. 1835, gavus Rusijos imperatoriaus leidimą, išparduoti bažnyčios votai ir brangenybės.

Trakų bazilikos dešinysis šoninis Šv. Antano altorius

Trakų bazilikos sakykla (18 a.)

3275

-Trakų Dievo Motina