transas

tránsas (pranc. transe < transir – sustingti), sąmonės susiaurėjimo ir aptemimo būsena. Būdinga klaidingas aplinkos suvokimas, pakitusi nuotaika ir kliedėjimo idėjos. Apėmus transui sumažėja jautrumas išoriniams dirgikliams, žmogaus dėmesys nuo išorinio pasaulio nukreipiamas į savo kūno pojūčius, svajones, fantazijas, mintimis dažnai kur nors keliaujama. Atsiduriama tarp miego ir budrumo, apėmus giliam transui – lyg sapne. Žmogus gali mechaniškai atlikti sudėtingus veiksmus (pavyzdžiui, pirkti bilietą, sėsti į traukinį, piešti). Visiškai atgavęs sąmonę, išėjęs iš transo būsenos nieko neprisimena. Transą galima sukelti hipnoze (pavyzdžiui, koduojant nuo įvairių priklausomybių), autogenine treniruote, įtaiga, narkotinėmis medžiagomis, kartais kyla savaime kaip reakcija į didelę psichinę traumą. Transas dažniausiai apima isterikus, isteroidus (vienas charakterio akcentuacijos, tai yra kai kurių asmenybės bruožų per didelis išryškėjimas, tipų; jam būdinga egocentrizmas, infantilizmas, poreikis dominuoti, noras atkreipti į save dėmesį, teatrališkas elgesys). Transas sukeliamas ir valios pastangomis – taip elgiasi žyniai, mediumai (per spiritizmo seansą), medituojantys asmenys. Įkvėpimo, ryškių teigiamų emocijų, religinių potyrių sukeltas transas vadinamas ekstaze.