transhumanzmas (trans… + humanizmas), tarptautinis intelektinis ir kultūrinis judėjimas, remiantis mokslo ir technologijų panaudojimą žmogaus protinėms ir fizinėms savybėms pagerinti.Sutrumpintai užrašomas simboliu h+ arba H+, kuris 20 a. buvo būdingas technologinio determinizmo filosofijos veikiamiems transhumanizmo simpatikams.
Pirmiausia ir plačiausiai transhumanizmas siejasi su nemirtingumo idėja – esą taikant mokslo žinias ir biotechnologijas bus sukurtos techninės priemonės žmogui normaliai, be skausmų ir kitokių nemalonių potyrių gyventi tiek, kiek jis norės. Bus panaikinta nesavanoriška mirtis – žmogus, pasiekęs tam tikrą amžių ir pats panorėjęs, galės oriai pasitraukti iš gyvenimo. Tam reikalingos socialinės technologinės struktūros (pirmiausia eutanazijos įstatymas), kurios tai įgyvendintų pagal naujus etinius principus.
Transhumanizmo filosofija
Transhumanizmas pristatomas kaip ateistinė antikrikščioniška pasaulėžiūra, kuri neigia žmogų kaip Dievo kūrinį pagal paties Dievo atvaizdą. Transhumanizmas nereiškia humanizmo susinaikinimo, jis skelbia apie paties žmogaus susinaikinimą pereinant į aukštesnio tobulumo PostŽmogų. Egzistuoja įvairios transhumanizmo pakraipos – technokratinė, ekologinė, libertarinė, anarchistinė bei kitos. Vieni atstovai skelbia apie savo pasaulietinį dvasingumą, kiti yra ateistai, treti – budizmo, induizmo ir New Age paveiktų religinių srovių sekėjai. Pasaulinės transhumanistų asociacijos narė yra ir Transhumanistinė mormonų asociacija.
transhumanizmo simbolis
Visų pakraipų atstovus vienija siekis įveikti žmogiškąją prigimtį ir pasiekti kokybiškai naują būseną (naują kūną ir naują intelektą) vykdant daugybinius žmogaus kūno pakeitimus arba bioinžinerinės kūrybos – dirbtinio proto (Artificial Intelligence) bei dirbtinės gyvybės (Artificial Life) – ir biotechnologijų metodais sukuriant dirbtinę būtybę. Šiam tikslui išplėtota įvairių evoliucijos versijų, iš jų išskirtinos dvi: farmaceptinio žmogaus – cheminiais preparatais pakeistos sąmonės būsena ir genetiškai modifikuoto žmogaus (GMŽ) – sukurto genų inžinerijos būdu naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. Ypač didelės galimybės suteikiamos pagalbiniam apvaisinimui. Tai bioninio žmogaus versija – paties žmogaus robotizacija naudojant dirbtinius implantus, įvedant lustus į kūną ar (ir) smegenis. Visa tai susiję su žmonėmis kiborgais arba net humanoidinių robotų kūryba.
Siekiant nemirtingumo veiksmingiausiais laikomi du metodai. Pirmasis nagrinėja biotechnologijų panaudojimą (kamieninės ląstelės, klonavimas, krionika ir panašiai), antrasis – informacinių ir nanotechnologijų panaudojimą (laikoma, kad žmogaus esmė yra ne kūnas, bet duomenys). Tai yra sąmonės pakrovimas, kai siekiant sukurti atsargines žmogaus kopijas į kompiuterį pilnai nukopijuojami žmogaus smegenys. Kadangi žmogaus asmenybė vertinama kaip išskirtinai genetinės informacijos, užkoduotos DNR, nešėja, o smegenys laikomi neurokompiuteriu, nemirtingumą ruošiamasi pasiekti sąmonės dinaminio perkėlimo būdu iš vieno medianešėjo į kitą. Tokius PostŽmones transhumanistai vadina pakrautaisiais.
Kasmet įvairiose pasaulio šalyse vyksta tarptautinės transhumanistų konferencijos.
Istorija
Transhumanizmo istorija siejasi su nemirtingumo idėja, užrašyta ir seniausiame mitiniame senovės Mesopotamijos laikų Gilgamešo epe. Vėliau ši idėja plito įvairiose fantastinėse legendose apie gyvybės eliksyrų kūrimą. Transhumanizmo terminą pirmą kartą pavartojo Dante veikale Dieviškoji komedija, šiandienine prasme terminą pradėjo vartoti biologas evoliucionistas J. S. Huxley savo publikacijose (Nauji buteliai naujam vynui 1923, Religija be Apsireiškimo 1927). Formuojantis savarankiškam genetikos mokslui gyvybės mokslai atsiplėšė nuo religinės dogmatikos, šios srities mokslininkų (genetiko J. B. S. Haldaneʼo, fiziko J. D. Bernalo) ir rašytojų fantastų knygose propaguotos mintys (pvz., 1923 J. B. S. Haldaneʼo paskelbtos knygoje Dedalas: Mokslas ir Ateitis) rezonavo su J. S. Huxley transhumanizmu. Vėliau pradėjo formuotis transhumanizmo ideologija, pagrįsta giliu tikėjimu radikalia biotechnologinės, bioinžinerinės mokslo kūrybos pažanga. Pagal J. S. Huxley 1957 publikacijas šie metai oficialiai imti vadinti transhumanizmo metais.
J. S. Huxley – pirmasis pradėjęs vartoti transhumanizmo terminą
Pirmąja praktikoje įdiegta transhumanistine technologija laikoma krionika, kurios atsiradimą nulėmė 1962 pasirodžiusios Roberto Ettingerio ir Evano Cooperio publikacijos. 1972 R. Ettingeris krionines technologijas išplėtojo iki transhumanistinės praktikos. Nuo 1966 transhumanizmo idėjų sklaida ir propaganda užsiėmė iraniečių kilmės amerikietis diplomatas ir futurologas Fereidunas M. Esfendiari, pasivadinęs kodine santrumpa FM-2030. Sulaukęs 69 m. amžiaus jis 2000 07 08 mirė Niujorke nuo kasos vėžio ir kaip idėjinis transhumanistas, pagal jo paties pageidavimą, firmos Alcor Life Extension Foundation buvo krionizuotas Arizonoje iki tokio momento, kada bus sukurti metodai kasos vėžiui visiškai išgydyti (tai esą turėtų įvykti iki 2030, kai FM-2030 sulauks 100 m. amžiaus).
Mokslinį ideologinį ir filosofinį transhumanizmo pagrindimą 1998 sukūrė filosofai Nickas Bostromas ir Davidas Pearceʼas, kurie įkūrė Pasaulinę transhumanistų asociaciją, o 2004 kartu su Jamesu Hughesu įkūrė Etikos ir naujų technologijų institutą. N. Bostromas 2009 žurnalo Foreign Policy buvo įtrauktas į geriausių pasaulio mąstytojų sąrašą už tai, kad iškėlė neribotų žmogaus galimybių transhumanistinę idėją.
Anglų filosofas ir futurologas Maxas T. OʼConnoras, pasivadinęs slapyvardžiu Max More, 1990 sukūrė savitą doktriną, pavadintą Ekstropianizmo principai (ekstropija – gyvybingumo arba sisteminio intelekto organizuotumo laipsnis). Ši doktrina aiškina žmogaus perėjimo į postžmogišką egzistavimą (posthumanizmą) būdus. 1992 Maxas T. OʼConnoras kartu su T. O. Morrow įkūrė Ekstropijos institutą, kuriame buvo aptarinėjami neodarvinistiniai futurologiniai projektai, pateikiami kaip ateities ideologijos. 2010 T. OʼConnoras tapo stambiausios amerikiečių krioninės firmos Alcor generaliniu direktoriumi.
1998 tarptautinė autorių grupė (pagrindiniai ideologai buvo Maxas Moreʼas, Natasha Vita-More, Davidas Pearceʼas, Nickas Bostromas ir kiti) sukūrė Transhumanistų deklaraciją. Vėliau ji buvo modifikuota ir 2009 galutinai priimta kaip Humanity+.
1525