tranztas (lot. transitus – perėjimas), krovinių ir keleivių vežimas iš vienos valstybės į kitą per trečiųjų šalių teritoriją. Trečiosiose šalyse (jos vadinamos tranzito šalimis) su kroviniais dažniausiai neatliekama papildomų operacijų (pavyzdžiui, perkrovimo, sandėliavimo), keleiviai dažniausiai vyksta per jų teritoriją be persėdimų į kitas transporto priemones. Tranzito šalių įstatymai dažniausiai nustato maksimalų laikotarpį, kurį tranzitu vežami kroviniai ir keleiviai gali būti šių šalių teritorijoje. Tranzitu vežamos prekės tranzito šalyse neapmokestinamos muitais ir kitais mokesčiais, kuriuos reikėtų mokėti įvežant prekes į šalį ar išvežant iš jos. Prekės turi išlikti nepakitusios ir negali būti naudojamos kitiems tikslams, išskyrus tranzitą. Krovinių tranzitas įforminamas muitinėje pateikiant tranzito deklaraciją. Tranzitinė prekyba dažnai vyksta per tokias trečiąsias šalis, iš kurių patogiau vežti prekes (pavyzdžiui, iš valstybių, neturinčių išėjimo prie jūros ar geležinkelių transporto, per tranzito šalis, turinčias išplėtotą transporto infrastruktūrą), arba kurios yra prekybos šiomis prekėmis svarbūs tarptautiniai centrai ir jose esantys tarpininkai gali organizuoti prekių pristatymą į visas šalis užsakoves, atlikti prekių kokybės kontrolę, rūšiavimą ir kitas operacijas. Tranzitas labai palengvina tarptautinę prekybą, tranzito laisvė yra Pasaulio prekybos organizacijos vienas pagrindinių principų. Kai kurioms šalims, turinčioms patogią geografinę padėtį svarbiuose tarptautinės prekybos keliuose ir gerą transporto sistemą (pavyzdžiui, Baltijos šalims ir Baltarusijai, per kurias į Vakarų Europą eksportuojama Rusijos nafta ir naftos produktai, metalai, kitos žaliavos, Egiptui, kurio teritorijoje yra Sueco kanalas, Singapūrui, Panamai, Džibučiui), krovinių tranzitas yra svarbi ūkio šaka, iš kurios jos gauna didelę dalį nacionalinių pajamų.
Europos Sąjungoje skiriamos tranzito 3 pagrindinės rūšys: bendrasis, Bendrijos ir TIR tranzitas. Bendrojo tranzito procedūra taikoma prekėms (išskyrus gabenamas jūrų transportu), kurios vežamos iš Europos Sąjungos šalių narių į Norvegiją, Islandiją, Šveicariją, Kroatiją, Turkiją arba iš jų į Europos Sąjungą. Bendrijos tranzito procedūra (vykdoma pagal Bendrijos muitinės kodeksą) taikoma vežant muitinės prižiūrimas prekes Europos Sąjungos šalyse narėse, taip pat iš Europos Sąjungos į Andorą ir San Mariną arba iš jų į Europos Sąjungą. Pagreitinta TIR tranzito procedūra taikoma vežant prekes automobilių transportu visoje Europoje (išskyrus Islandiją), Rusijoje, Turkijoje, Irane, Kazachijoje, kai kuriose kitose Artimųjų ir Vidurinių Rytų, Šiaurės Afrikos šalyse. Pagal TIR tranzito sistemą prekės vežamos užantspauduotuose sunkvežimiuose ar konteineriuose, jų vežėjas tranzito šalyse muitinei pateikia nustatyto dydžio tarptautinę garantiją, kuria laiduojama, kad jeigu prekės nebus laiku nuvežtos į jų paskirties vietą, muitinei bus sumokėti importo muitai, kiti privalomieji mokėjimai ir skolos. Prekes turi lydėti visų TIR tranzito sistemą taikančių šalių pripažįstamas dokumentas – TIR knygelė (pradedama forminti išvykimo šalyje ir naudojama kaip TIR procedūros kontrolės dokumentas išvykimo, tranzito ir paskirties šalyse). Muitinės priežiūros (prekių identifikavimo) priemonės, taikomos išvykimo šalyje, pripažįstamos ir tranzito bei paskirties šalyse.
LIETUVA yra svarbi tranzito šalis, per kurią nuolat vežami kroviniai iš Rusijos ir Baltarusijos į Vakarų Europą ir iš Vakarų Europos į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachiją, Kiniją, kitas Azijos valstybes. Klaipėdos jūrų uoste krovinių tranzitas (didžioji dalis jo yra Baltarusijos kroviniai, daugiausia kalio trąšos, transporto priemonės) sudaro apie 40 % visos krovinių apyvartos. 2017 naftotiekiais per Lietuvą į Vakarus transportuota 3,4 mln. tonų Rusijos naftos produktų. Tranzitas geležinkelių transportu sudarė 11,7 mln. tonų krovinių ir apie 481 300 keleivių. Svarbus ir automobilių transporto tranzitas.
500
TIR knygelė