Trapezùnto impèrija, Trapezùndo impèrija, vidurinių amžių krikščioniška valstybė Mažojoje Azijoje, Juodosios jūros pietrytinėje pakrantėje.
Susikūrė 1204, kryžiuočiams užėmus Konstantinopolį, yrant Bizantijos imperijai. Valdė Komninų dinastija (pirmasis – imperatorius Aleksijus I). 13 a. Trapezunto imperija atlaikė Nikėjos imperijos puolimus, bet tiurkai seldžiukai užėmė dalį teritorijos, kitą atskyrė nuo graikų kitų žemių. Imperijos valdovai palaikė ryšius su Gruzija. Imperija išsaugojo nepriklausomybę nuo Konijos sultonato ir 13 a. viduryje į Mažąja Aziją įsiveržusių mongolų, tik kartais mokėjo duoklę. Gyventojai graikai, gruzinai, armėnai augino javus, vynuoges, tarpininkavo Krymo, Kaukazo, Mesopotamijos pirkliams, išvengė Venecijos ir Genujos pirklių vyravimo. Sostinėje Trapezunte (dabar Trabzonas) iškilo rūmų, bažnyčių, vienuolynų.
14 a. pabaigoje Trapezunto imperija derybomis ir duokle išvengė Timūro niokojimo. 15 a. valdančioji dinastija nusilpo, imperija nepajėgė atsilaikyti prieš Osmanų imperiją. Paskutinis imperatorius Dovydas II 1461 kapituliavo prieš sultoną Mechmedą II Užkariautoją. Atsisakęs priimti islamą jis ir 7 sūnūs sultono įsakymu pasmaugti.
Trapezunto imperijos tradicijas išlaikė iš jos buvusios teritorijos išvaryti ar 20 a. pradžioje nuo genocido pabėgę vadinamieji Ponto graikai.
L: W. Miller Trebisond, the Last Greek Empire London 1926; S. P. Karpov Istorija Trapezundskoj imperii Sankt-Peterburg 2007.
2803