Trečiasis pėstininkų pulkas

Trečiàsis pstininkų pukas, oficialiai Trečiàsis pstininkų Lietuvõs ddžiojo kunigáikščio Výtauto pukas, nuo 1935 Trečiàsis pstininkų Výtauto Ddžiojo pukas, 1919–26, 1935–40 Lietuvos kariuomenės dalinys. 1919 05 04 pradėtas formuoti Raseiniuose. 1919 07 dislokuotas Šiauliuose. 1919 08 perkeltas į Panevėžį. 1919–20 kovėsi su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomene. 1920 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1920 12 pulke buvo 45 karininkai, 7 karo valdininkai, 3 gydytojai, 1 karo kapelionas ir 2397 kareiviai. Ginkluotė – 30 kulkosvaidžių, 1966 šautuvai, 257 karabinai, 3182 granatos. Nepriklausomybės kare žuvo 4 karininkai ir 39 kareiviai, sužeisti 52 kareiviai. Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanoti 15 karininkų ir 33 kareiviai.

Trečiojo pėstininkų pulko kulkosvaidininkas apkasuose Nepriklausomybės karo fronte prie Vievio (1920 ruduo; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Žvalgybos skyriaus Propagandos biuro karo valdininkė S. Kymantaitė‑Čiurlionienė skaito paskaitą Trečiojo pėstininkų pulko kariams (1920–21; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1921 dislokuotas Ukmergėje, iki 1924 08 buvo dislokuotas prie Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijos; dalis karių partizanavo neutralioje zonoje. 1923 dislokuotas Anykščiuose, 1924 – Kaune, 1924 08 – Tauragėje, 1925 – Alytuje. 1926 panaikintas, kariai perkelti į Pirmąjį pėstininkų pulką ir Penktąjį pėstininkų pulką. 1935 atkurtas, batalionai dislokuoti Kėdainiuose, Rokiškyje, Seredžiuje. 1939 pulko batalionas perduotas Vilniaus rinktinei saugoti sieną ties Švenčionėliais. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 08 Trečiasis pėstininkų pulkas išformuotas.

Vadai: P. Liatukas (1919 05–07), I. Musteikis (1919–20), J. Gricius (1920–21), A. Jakaitis (1921–23), V. Šaudzis (1923–26), V. Giedrys (1935–39), P. Genys (1939–40), V. Žadeika (1940).

2271

L: G. Surgailis Trečiasis pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas Vilnius 2013.