trepelis
trèpelis (pagal radavietės Tripolio miesto Libijoje pavadinimą), akyta nuosėdinė chemobiogeninės kilmės silicitinė uoliena. Trepelis susidaręs iš labai smulkių (0,01–0,02 mm) amorfinio silicio dioksido, rečiau chalcedono sferolitų ir mažo organinių liekanų (titnagdumblių kiautelių) kiekio. Birus (miltelių pavidalo, žemėtas) arba silpnai susicementavęs. Būna molio, kvarco, glaukonito, feldšpatų priemaišų. Baltas, pilkas, rudas, juodas, raudonas. Lengvas. Poringas. Struktūra amorfinė. Tankis 1200–2500 kg/m3. Susidaro dūlant silicitinei klinčiai, dolomitui, diatomitui, būna ir koloidinės kilmės. Randamas kreidos, paleogeno, neogeno sistemų karbonatinėse uolienose. Naudojamas garsui ir šilumai izoliuoti, abrazyvams, filtrams, adsorbentams, katalizatoriams, užpildui, statybinėms medžiagoms gaminti. Trepelio telkinių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Libijoje, Rusijoje. Lietuvoje trepelio yra paleogeno sistemos nuogulose.
2271