paprastosios trešnės žiedai

trẽšnės, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, vyšnios (Cerasus) genties daugiamečiai vaismedžiai. Kultūrinės veislės kilusios iš 1 rūšies – paprastosios trešnės (Cerasus avium), užauga iki 15–20 metrų. Vainikai dažniausiai piramidiški. Lapai dideli, žali, elipsiški, pailgai kiaušiniški, apskriti. Žiedai balti, skleidžiasi kartu su lapais. Žydi balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.

Vaisiai

paprastoji trešnė su vaisiais

Vaisiai – kaulavaisiai, saldūs, sultingi; masė 3–9 g. Pagal vaisių minkštimo konsistenciją ir odelės spalvą (nuo šviesiai geltonos iki tamsiai raudonos) trešnės skirstomos į varietetus: Cerasus avium var. juliana (vaisiai šviesiai arba tamsiai raudoni, minkštimas minkštas), Cerasus avium var. duracina (vaisiai šviesiai arba tamsiai raudoni, rečiau geltoni, minkštimas standus kremzliškas), Cerasus avium var. hispanica (vaisiai geltoni, minkštimas minkštas). Vaisiuose yra 12,3–20,9 % (vidutiniškai 16,4 %) tirpių sausųjų medžiagų, 7,1–12,8 % (9,3 %) angliavandenių, 0,53 % karboksirūgščių, 30–90 mg/kg (50 mg/kg) vitamino C, yra rauginių, dažinių ir mineralinių medžiagų. Prinoksta birželio viduryje–rugpjūčio pradžioje, valgomi švieži, apdoroti.

Dauginimas

Dauginama skiepijimu ir šaknų atžalomis. Pasodintos derėti pradeda po 4–6 metų. Geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose ir šiltesnėse vietose.

Kenkėjai, ligos

Kenkėjai: vyšninis amaras, vyšninė musė, vyšninis sėklagraužis, vyšninis pjūklelis, audėjas, gleivėtasis pjūklelis.

Ligos: trešnių šratligė, trešnių žieduotoji mozaika, kokomikozė, raganos šluota, vyšnių rauplės.

Su ligomis ir kenkėjais kovojama agrotechninėmis, cheminėmis priemonėmis.

Lietuvoje

Lietuvoje trešnės paplito 19 amžiuje. Kultūrinės veislės selekcionuojamos ir introdukuojamos Sodininkystės ir daržininkystės institute.

2389

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką