Trijų Henrikų karas

Trij Heñrikų kãras, 1585–89 vykęs aštuntasis Prancūzijos hugenotų karas. Svarbiausi veikėjai – Prancūzijos karalius Henrikas III, hugenotų vadas Navaros karalius Henrikas ir Katalikų lygos vadovas Henri de Guise’as. 1585 07 Katalikų lyga, siekdama sutrukdyti Henrikui Navariečiui paveldėti sostą, privertė karalių pasirašyti Nemūro ediktą, kuris uždraudė protestantams eiti bet kokias valstybines pareigas, ir paskelbė karaliaus įpėdiniu kardinolą Ch. de Bourboną. Prasidėjo Trijų Henrikų karas, kuriame karaliaus ir Katalikų lygos šalininkai kartu veikė prieš hugenotus. H. de Guise’ui atvykus į Paryžių 1588 05 12 paryžiečiai sukilo prieš karalių, privertė jį bėgti į Chartres’ą ir įvykdyti Katalikų lygos reikalavimus (paskirti H. de Guise’ą kariuomenės vyriausiuoju vadu, sušaukti Generalinius luomus ir kita). Henriko III įsakymu 12 23 nužudžius H. de Guise’ą (baiminantis jo pretenzijų į valdžią) prie Paryžiaus sukilimo prisidėjo daug kitų sričių, Katalikų lyga paskelbė karalių nušalinanti nuo sosto; tai privertė Henriką III 1589 04 sudaryti sąjungą su Henriku Navariečiu, jungtinė karaliaus ir hugenotų kariuomenė apgulė Paryžių. 1589 08 01 katalikų pasiųstas vienuolis nužudė Henriką III, Henrikas Navarietis tapo karaliumi Henriku IV, bet Šiaurės Prancūzija ir kai kurie pietiniai miestai bei provincijos jo nepripažino iki 16 a. pabaigos.