trkdymas, perturbãcija, kosminio kūno, skriejančio aplink centrinį kūną, orbitos nuokrypis nuo tos orbitos, kuria jis skrietų sąveikaudamas tik su sferiškai simetriniu centriniu kūnu. Planetos, skriejančios aplink Saulę, orbitą trikdo kitų planetų trauka. Trikdymus sunku nustatyti, nes nuolat kinta planetų tarpusavio padėtis, trikdančiųjų jėgų dydis ir kryptis. Planetų trauka daug silpnesnė negu Saulės, todėl orbitų trikdymai nėra dideli (n kūnų uždavinys). Trikdymai reiškiami orbitos elementų (6 dydžių, apibūdinančių orbitą) kaita. Yra periodiniai ir šimtmetiniai (kinta viena linkme) kitimai. Periodinius trikdymus patiria visi orbitos elementai, šimtmetinius – tik tie, kurių kitimas nekelia pavojaus Saulės sistemos stabilumui. Planetų palydovų judėjimą trikdo Saulė, kaimyniniai palydovai, kitos planetos, centrinės planetos nesferinė forma ir aplinkos ypatumai. Mažieji Saulės sistemos kūnai (asteroidai, kometos), patekę arti didžiųjų planetų, patiria labai didelius trikdymus ir jų orbitos smarkiai pasikeičia. Žemąsias dirbtinių Žemės palydovų orbitas labiausiai trikdo Žemės paplokštumas (nesimetriškas traukos laukas) ir atmosferos pasipriešinimas, o aukštąsias – Mėnulio ir Saulės trauka.
906