Trilỹpė sjunga, Austrijos‑Vengrijos, Italijos ir Vokietijos karinis politinis blokas.
Sudariusi 1879 sąjungą su Austrija‑Vengrija (Austrijos‑Vengrijos ir Vokietijos sutartis) Vokietija, siekdama izoliuoti Prancūziją, stengėsi suartėti ir su Italija.
1882 05 20 Vienoje pasirašyta slapta Vokietijos, Austrijos‑Vengrijos ir Italijos sutartis, priešiška Prancūzijai ir Rusijai. Sutarties dalyviai įsipareigojo nedalyvauti jokiose sąjungose, priešiškose kuriam nors iš jų, teikti vieni kitiems paramą. Vokietija ir Austrija‑Vengrija įsipareigojo suteikti karinę paramą Italijai, jeigu ją užpultų Prancūzija, Italija – suteikti pagalbą Vokietijai; Austrija‑Vengrija turėjo būti neutrali iki Rusijos įstojimo į karą Prancūzijos pusėje. Trilypės sąjungos dalyviai įsipareigojo išlaikyti neutralitetą, jeigu kuris nors jų kariautų su bet kuria didžiąja valstybe, išskyrus Prancūziją, t. p. teikti savitarpio pagalbą dviem ir daugiau didžiųjų valstybių užpuolus kurį nors sąjungos dalyvį.
Trilypė sąjunga buvo pirmasis didelis karinis blokas, susiformavęs Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Trilypės sąjungos sutartis galiojo iki 1915, kai Italija įstojo į karą ne šios sąjungos, o Antantės pusėje.