trpsai (Thysanoptera), vabzdžių (Insecta) klasės nariuotakojų būrys. Dažniausiai tripsams priskiriamos Aelothripidae, Phlaeothripidae, Thripidae šeimos. Apie 5000 rūšių (Lietuvoje 69). Smulkūs vabzdžiai, mažai pastebimi, 0,5–2 mm (tropikuose 10–14 mm) ilgio. Kūnas lieknas verpstiškas. Antenos iš 5–9 narelių. Burnos organai duriamieji. Kojos bėgiojamosios, letenos iš 2 narelių. Jos be nagų arba su mažais, rudimentiniais nagais, kiekviena turi prisisiurbimo pūsleles (todėl tripsai dar vadinami pūsliakojais). Turi 2 poras siaurų sparnų, jų pakraštys apaugęs šereliais. Dalis tripsų turi tik antsparnius. Pilvelis iš 10 segmentų, jo galas su kiaušdėte arba buko vamzdelio formos. Lervos panašios į suaugėlius, cilindriškos, kietos, rudos ar gelsvos spalvos. Metamorfozė dalinė. Daugeliui tripsų rūšių būdinga partenogenezė. Dauguma tripsų yra augalėdžiai, kenkia žemės ūkio augalams, platina augalų ligas. Dažni kenkėjai: vakarinis tripsas (Frankliniella occidentalis), tabakinis tripsas (Thrips tabaci), šiltadaržinis tripsas (Heliothrips haemorrhoidalis).
2149
-pūsliakojai; -tripsas