triumvirãtas (lot. triumviratus < tres, kilm. trium – trys + vir – vyras), senovės Romoje trijų įtakingų asmenų (politinių veikėjų ir karvedžių) sąjunga, sudaryta per 1 a. pr. Kr. vykusius pilietinius karus siekiant užimti valstybėje valdžią.
Pirmasis triumviratas (Cezario, Pompėjaus ir Kraso) gyvavo 60 (ar 59)–53 prieš Kristų. Jo iniciatorius ir svarbiausias asmuo buvo Cezaris. Triumvirai rėmėsi legionais (legionas). Sumaniai naudodamiesi įtaka valstybės valdymo įstaigose su šalininkais pasiskirstė valstybines pareigybes, provincijų valdymą, leido sau palankius įstatymus. 53 žuvus Krasui ir padidėjus Cezario ir Pompėjaus nesutarimams, triumviratas iširo.
Antrasis triumviratas (Oktaviano, Antonijaus ir Lepido) gyvavo 43–36 (formaliai iki 31) prieš Kristų. Jį patvirtino komicijos. Triumvirai gavo ypatingus įgaliojimus ir valdžią naudojo provincijoms pasiskirstyti bei proskripcijoms prieš politinius priešininkus organizuoti. Dėl Antonijaus ir Oktaviano nesutarimų triumviratas iširo.