trockzmas, L. Trockio, jo šalininkų bei sekėjų suformuota ir atstovaujama 20 a. komunizmo ideologijos versija; ja besivadovaujantis politinis judėjimas. Pirmą kartą terminas pavartotas 1907 P. Miliukovui rašant apie 1905 pabaigos revoliucinius įvykius Rusijoje ir L. Trockio reikštas pažiūras bei idėjas. Plačiau pradėtas vartoti 20 a. 3 dešimtmetyje vykstant Visasąjunginės komunistų partijos vidaus kovoms. Per vadinamąją literatūrinę diskusiją (1924 11–1925 01) L. Trockio oponentai jį kaltino noru leninizmą pakeisti trockizmu – smulkiaburžuazine ir leninizmui priešinga srove. L. Trockiui pralaimint politinę kovą jis ir jo šalininkai buvo pašalinti iš Visasąjunginės komunistų partijos ir kitų šalių komunistų partijų bei Komunistų internacionalo, L. Trockis ištremtas iš SSRS. Tremtyje jis inicijavo alternatyvų stalininiam tarptautinį komunistų judėjimą. 1930 04 sušaukta trockininkų Tarptautinės kairiosios opozicijos konferencija, 1938 09 įsteigtas IV Internacionalas. SSRS 20 a. 4 dešimtmetyje stiprėjo propagandinis puolimas ir represijos prieš užsilikusius trockizmo šalininkus; jie buvo kaltinami antisovietinių centrų, pogrindinės veiklos, diversijų, teroro aktų organizavimu, ryšiais su nacių Vokietijos slaptosiomis tarnybomis. NKVD nužudė ir žymių trockizmo šalininkų užsienyje, 1940 08 nužudytas L. Trockis. Po II pasaulinio karo trockizmas kaip politinis judėjimas išliko. IV Internacionalo Europos konferencija (1944 02) išrinko Europos sekretoriatą ir Europos biurą. IV kongrese (1951) priėmus vadinamąją entrizmo taktiką (trockininkai turi skverbtis į masines komunistų ir socialdemokratų partijas, kad pakeistų jas iš vidaus) trockizmo judėjimas skilo. 1953 įkurtas IV Internacionalo Tarptautiniam sekretoriatui oponuojantis IV Internacionalo Tarptautinis komitetas. Vėliau būta daugiau skilimų. 21 a. pradžioje veikia nemažai trockininkų tarptautinių organizacijų, kai kuriose šalyse – po kelias organizacijas, kurių politinė įtaka menka. SSRS požiūris į trockizmą nepakito ir postalininiu laikotarpiu, o trockizmo šalininkai jį laiko vienintele teisinga marksizmo interpretacija. Pasak žymaus trockizmo veikėjo J. P. Cannono, trockizmas yra tikrojo marksizmo, kuris buvo išplėtotas ir įgyvendintas Rusijos revoliucijos bei pirmosiomis Komunistų internacionalo dienomis, atkūrimas ir atgimimas. Išskirtiniu ankstyvojo trockizmo bruožu laikoma permanentinės revoliucijos teorija. 20 a. 3 dešimtmetyje trockizmo esmę sudarė galimybės sukurti socializmą vienoje šalyje neigimas. L. Trockiui pralaimint kovą dėl valdžios būdingu trockizmo bruožu tapo vidinės partinės demokratijos Visasąjunginėje komunistų partijoje ir vadinamosios proletarinės demokratijos valstybėje reikalavimas (nors savo laiku L. Trockis nemažai prisidėjo prie jų naikinimo), t. p. kova su biurokratizmu. Vėliau L. Trockis suformulavo koncepciją, pagal kurią J. Stalino vadovaujama biurokratija 1923–27 užgrobė valdžią darbininkų valstybėje SSRS, tapo viešpataujančia kasta, 20 a. 4 dešimtmetyje įvedė totalitarinę valdymo formą. SSRS vadinta išsigimusia darbininkų valstybe, čia esą būtina įvykdyti politinę revoliuciją, kad darbininkų klasė grįžtų į valdžią ir būtų galima kurti socializmą. Trockizmo požiūriu, SSRS, o po II pasaulinio karo kitose, anot trockizmo, stalinistinės biurokratijos valdomose šalyse, jokio socializmo nebuvo; jose vyravusi ideologija nevadintina nei socializmu, nei marksizmu, nei komunizmu, tad stalinistų (stalinizmo) padarytų nusikaltimų negalima laikyti komunistų ir komunizmo nusikaltimais.
L: A. Callinicos Trotskyism Buckingham 1990; R. J. Alexander International Trotskyism, 1929–1985. A Documented Analysis of the Movement Durham 1991; T. Cliff Trotskyism after Trotsky London 1999; Antologija pozdnego Trockogo Moskva 2007.
2099