tropzmai (gr. tropos – posūkis), organizmų (dažniausiai augalų) judesiai, kuriuos sukelia vienkrypčiai aplinkos dirgikliai, kai reaguojama keičiant augimo kryptį arba tik pakeičiant padėtį erdvėje. Kai augalas ar jo organai krypsta į dirgiklį, tropizmas vadinamas teigiamuoju, kai nuo dirgiklio – neigiamuoju, kai juda statmenai dirgiklio krypčiai – skersiniu. Išorinis dirgiklis veikdamas tik iš vieno šono priešingose augalo organo pusėse sukelia fiziologinius skirtumus. Atsakas reiškiasi dirginamo organo priešingų pusių nevienodu augimu – išlinkimu. Šviesos sukeltas tropizmas vadinamas fototropizmu (daugelio augalų daigai linksta į šviesą; saulės šviesos sukeltas tropizmas vadinamas heliotropizmu), šešėliavimo iš vienos pusės sukeltas – skototropizmu (gebenių lipikių į siurbtukus panašios šaknys krypsta į tamsiausią vietą), sunkio jėgos – gravitropizmu (kartais dar vadinamu geotropizmu; augalo pagrindinė šaknis auga Žemės centro link), cheminių medžiagų – chemotropizmu, vandens – hidrotropizmu (augalų šaknys linksta į drėgno substrato pusę), prisilietimo – tigmotropizmu (kai kurie vijokliniai augalai vyniojasi aplink atramą prie kurios prisiliečia), temperatūros – termotropizmu (rododendrų lapų padėtis stiebo atžvilgiu priklauso nuo aplinkos temperatūros). Tropizmai padeda augalams prisitaikyti prie aplinkos, išvengti nepalankių veiksnių, rasti maisto medžiagų, apsivaisinti.
1316
-fototropizmas; -heliotropizmas; -chemotropizmas; -hidrotropizmas