trumpalaikė atmintis

trumpalakė atmints, operatyvióji atmints, psichologijoje – atminties dalis, kurioje suvokta informacija, patekusi į smegenis per jutimo organus (pavyzdžiui, akis, ausis) arba iš ilgalaikės atminties, trumpai užfiksuojama ir operatyviai tvarkoma. Trumpalaikė atmintis geba atrinkti daugybę nuolat patiriamų juslinių pojūčių ir reikalauja pojūčių, dėmesio, įvertinimo, ką verta prisiminti (atsiminimas), pakartojimų (kartojimas) ir ilgalaikės atminties aktyvios sąveikos. Trumpalaikėje atmintyje esanti informacija gali būti greitai pamiršta, jei nėra užfiksuojama ilgalaikėje atmintyje. Duomenų trumpam įsiminimui svarbiausia yra vidinis jų įvardijimas ir aktyvus kartojimas (dažniausiai vidine kalba). Skiriamos kartojimo 2 rūšys. Vienas kartojimas yra iš dalies mechaniškas (akustinis artikuliacinis), kartojant duomenys beveik nepertvarkomi; toks kartojimas leidžia išlaikyti informaciją trumpalaikėje atmintyje (laikymas atmintyje). Ilgam laikui įsiminti galima tik kartojant kitu būdu, kai laikoma informacija įtraukiama į naują semantinių ryšių sistemą (pavyzdžiui, nuo pavienių raidžių pereinama prie žodžių, nuo žodžių prie sakinių). Jei trumpalaikėje atmintyje esanti informacija koduojama, ji padedama į ilgalaikę atmintį. Ši grąžina informaciją į trumpalaikę atmintį, kai atliekamos mąstymo operacijos, vėliau informacija vėl patenka į ilgalaikę atmintį, tik jau naujame kontekste. Trumpalaikėje atmintyje vyrauja garsinis kodavimas, tai yra daugiausia informacijos saugoma kaip garsų rinkinys, bet dalis gali būti įsimenama pagal prasmę arba kaip vaizdai. Už trumpalaikę atmintį atsakingos smegenų žievės 4 sritys: smegenų užpakalinė dalis (valdymo centras, kuris stebi visus informacijos srautus iš jutimo organų ir nusprendžia, į ką reikia kreipti dėmesį), momens skiltis (atsakinga už dėmesį, jos pagrindinė užduotis – kontroliuoti iš jutimo organų gaunamus įspūdžius ir siųsti informaciją į prieškaktinę smegenų žievės skiltį, kurioje informacija skirstoma į naudingą ir nenaudingą), pakaušio skiltis ir užpakalinė smegenų dalis (čia informacija nuolat atkuriama ir taip išsaugoma). Trumpalaikė atmintis nuo sensorinės atminties skiriasi ilgesniu informacijos išlaikymu (20–30 s), nuo ilgalaikės – tuo, kad joje gali būti laikomas tik nedidelis informacijos kiekis. 20 a. pabaigoje tyrimais įrodyta, kad trumpalaikės atminties ribos netrukdo įsiminti daug prasminių vaizdų, pavyzdžiui, gamtos vaizdų, veidų, meno kūrinių.