trynỹs, žmogaus ir gyvūnų kiaušinių (moteriškų lytinių ląstelių) citoplazmoje esanti medžiaga, kuria po apvaisinimo minta besivystantis gemalas. Būna intarpų (grūdelių, plokštelių ar vientisų koncentriškų sluoksnių) pavidalu. Turi baltymų, lipidų, angliavandenių, mineralinių medžiagų. Trynio kiekis ir išsidėstymas kiaušinyje priklauso nuo gyvūno rūšiai būdingų gemalo vystymosi ypatybių. Mažai trynio turintys kiaušiniai vadinami oligolecitiniais (mikrolecitiniais), nemažai – mezolecitiniais, daug – polilecitiniais (makrolecitiniais). Oligolecitiniai kiaušiniai būdingi gyvūnams, kurių embriogenezės laikotarpispis yra trumpas (pvz., daugumos bestuburių) arba kurių embrionai vystosi ir maitinasi motinos organizme (pvz., žinduolių). Mezolecitiniai kiaušiniai būdingiausi gyvūnams, kurie vystosi per lervos stadiją (pvz., varliagyvių). Polilecitinių kiaušinių didelis trynio kiekis kai kurių bestuburių, daugumos žuvų, roplių ir paukščių embrionams sudaro mitybos sąlygas visos embriogenezės laikotarpiu. Mažas trynio kiekis kiaušinyje dažniausiai būna pasiskirstęs tolygiai (izolecitiniai kiaušiniai), nemažas ir didelis kiekis telkiasi centre (centrolecitiniai kiaušiniai) arba apatiniame kiaušinio poliuje (telolecitiniai kiaušiniai). Formuojantis daugumos gyvūnų gemalo kūnui trynys apribojamas dangalu ir atsiduria trynio maiše. Paukščių kiaušinio trynys – gelsva ar geltona apvali masė, apsupta baltymu, pokevalinėmis plėvėmis ir kevalu. Vištų, putpelių, kalakučių, stručių kiaušinių trynys yra vertingas žmogaus maisto produktas, jame daug vitaminų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių, lipidų. Naudojamas farmacijoje ir kosmetikoje.
2064