Tübingen (Tiùbingenas), miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno‑Viurtembergo žemėje, apie 35 km į pietus nuo Stuttgarto, abipus Neckaro upės.
Neckaro krantinė Tübingene
91 500 gyventojų (2019).
Mieste į Neckarą įteka Ammerio ir Steinlacho upės. Tiksliųjų prietaisų, mašinų, staklių, medicinos instrumentų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, metalo ir medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės, maisto, popieriaus, poligrafijos pramonė. Turizmas.
Tübingeno universitetas. Daug mokslinio tyrimo institutų. Tübingeno dailės galerija, Aukštutinio Tübingeno pilies, Tübingeno universiteto, miesto, kraštotyros, automobilių, žaislų, kino muziejai. Teatras.
Tarptautinis afrikiečių ir brazilų kultūros festivalis, kino, muzikos festivaliai. Astronomijos observatorija. Du botanikos sodai.
Į šiaurę nuo Tübingeno yra Schönbucho gamtos parkas.
Architektūra
Senamiestyje – turgaus aikštė su rotuše (1435, astronominis laikrodis, 1511, fasadas, 1877) ir Neptūno fontanu (1617), fachverkiniai gyvenamieji namai (17–18 amžius). Universiteto senoji aula (1477) ir bažnyčia (1490), renesansinė pilis (1507–90, portalas, 1606).
Istorija
Pirmieji gyventojai dabartinio Tübingeno apylinkėse apsigyveno dvyliktame tūkstantmetyje prieš Kristų. 1 a. po Kr. čia gyventa romėnų. 6–7 a. apsigyveno alemanai. 1078 minima Tübingeno pilis, 1231 – miestas. 1262 įkurtas augustinų vienuolynas. 1477 įkūrus Tübingeno universitetą Tübingenas tapo klasikiniu Vokietijos universitetiniu miestu. 1945–49 priklausė Prancūzijos okupacinei zonai; Prancūzijos kariuomenės įgula buvo iki 20 a. 10 dešimtmečio.
Lietuviai
Nuo 16 a. lietuvių bajorų studijavo Tübingeno universitete (tarp jų – Merkelis Giedraitis, M. K. Radvila Našlaitėlis). 1945 Tübingene gyveno 417 lietuvių karo pabėgėlių, dauguma inteligentai, studentai. 1945 rudenį prancūzų okupacinė valdžia 230 lietuvių leido studijuoti Tübingeno universitete (daugiausia lietuvių studentų karo pabėgėlių vienoje aukštojoje mokykloje); čia atsikūrė studentų ateitininkų organizacija (1946), jų korporacijos Gaja ir Šatrija (1948), įkurta akademinio jaunimo organizacija Šviesa (1946).
1946–49 universitete veikė Baltų kalbų skyrius (vadovai A. Salys, P. Skardžius). Tübingene veikė Lietuvių sąjungos Vokietijoje Viurtembergo apygardos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centro valdybos, lietuvių gimnazija (iki 1947, direktorius A. Bakaitis), pradinė mokykla, vaikų darželis, leidykla Patria, choras, tautinių šokių grupė, sporto klubas Vytis, inžinierių bendrovė Unitas, prekybos bendrovė Vesta, ateitininkų moksleivių organizacijos centro valdyba (1946–51), skautai.
1945–49 Tübingene išleistos 42 lietuviškos knygos. 1946–48 Tübingene veikusi Lietuvių rašytojų draugija teikė literatūros premijas (B. Brazdžioniui, A. Nykai‑Niliūnui, H. Nagiui). Tübingene įvyko dauguma Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vykdomosios tarybos posėdžių.
1949–51 dauguma lietuvių iš Tübingeno išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.