Tübingeno universitetas (Universität Tübingen, Tiùbingeno universitètas), Tiùbingeno berhardo Kárlo universitètas (Eberhard Karls Universität Tübingen), viena seniausių ir žymiausių Vokietijos aukštųjų mokyklų. 2013 veikė 7 fakultetai (Ekonomikos ir socialinių mokslų, Filosofijos, Katalikų teologijos, Matematikos ir gamtos mokslų, Medicinos, Protestantų teologijos, Teisės), Islamo teologijos centras, 7 tarpfakultetiniai institutai (Biochemijos, Gamtos mokslų ir archeologijos, Ląstelės biologijos, Mikrobiologijos ir infekcinės medicinos ir kiti), Doktorantūros mokykla. 2013 buvo apie 27 000 studentų, 4500 dėstytojų (iš jų 450 profesorių). Yra Tübingeno evangelijos seminarija (įkurta 1536; steigėjas Viurtembergo kunigaikštis Ulrichas I, 1487–1550), Tarptautinis mokslų etikos (įkurtas 1990), Augalų molekulinės biologijos centrai, 17 universitetinių ligoninių ir 12 specializuotų centrų (1500 lovų), biblioteka (įkurta 1477; 1912 perkelta į naują pastatą, architektas P. Bonatzas; architektūros paminklas; 2013 fonduose buvo 3,6 mln. dokumentų), fakultetų bibliotekos. Turi botanikos sodą (įkurtas 1535; daugiau kaip 12 000 augalų iš viso pasaulio) ir dendrariumą (įkurtas 1969; daugiau kaip 1000 taksonų augalų).
1477 Tübingeno universitetą įsteigė Viurtembergo kunigaikštis Ėberhardas I (1445–96). Veikė Medicinos, Teisės, Teologijos ir Laisvųjų menų (16 a. pertvarkytas į Filosofijos) fakultetai. 1769 Viurtembergo hercogas Carlas Eugenas (1728–1793) universitetui suteikė Ėberhardo Karlo vardą. 15–16 a. buvo žymus protestantizmo centras. 18 a. pabaigoje–19 a. viduryje universitete plėtota Tübingeno mokykla. 1817 įsteigtas pirmasis Vokietijoje Ekonomikos ir verslo, 1863 – Gamtos mokslų fakultetas. Šveicarijos gydytojas ir biologas J. F. Miescheris (1844–95) Tübingeno universiteto laboratorijoje 1868 pirmasis identifikavo deoksiribonukleorūgštį. Universitete studijavo arba dėstė: A. Alzheimeris, G. Anschützas, M. Bangemannas, K. Barthas, F. Chr. Bauras, Benediktas XVI, E. Blochas, G. Blobelis, D. Bonhoefferis, F. Braunas, E. Buchneris, R. K. Bultmannas, A. F. J. Butenandtas, R. G. Dahrendorfas, R. Guardini, G. W. F. Hegelis, R. Herzogas (Vokietijos prezidentas), F. Hölderlinas, W. Jensas, J. Kepleris, K. G. Kiesingeris (Vokietijos kancleris), H. Köhleris (Vokietijos prezidentas), W. Köhleris, H. Küngas, Ph. Melanchthonas, H. Michelis, J. Moltmannas, E. Mörike, Chr. Nusslein-Volhard, J. Reuchlinas, F. W. J. von Schellingas, D. F. Straussas, M. J. Walseris, Chr. M. Wielandas, G. Wittigas. 7 Tübingeno universiteto mokslininkai yra gavę (iki 2013) Nobelio premiją.
16 a. antroje pusėje universitete studijavo 13 Lietuvos didikų ir bajorų, 19 a. pabaigoje–20 a. viduryje – K. Ambrozaitis, K. Bobelis, K. Drunga, M. B. Gimbutienė, A. Nyka‑Niliūnas, J. Norkaitis, gydytojas J. Valaitis ir kiti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Tübingeno universitetas bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus universitetu.