Tulzos universitètas (pranc. Université de Toulouse), vienas seniausių ir didžiausių Prancūzijos (ir Europos) universitetų.
Struktūra ir veikla
Tulūzos universitetą sudaro: Tulūzos Kapitolijaus, Tulūzos Jeano Jaureso, Tulūzos Paulio Sabatier universitetai, Tulūzos nacionalinis politechnikos, Tulūzos nacionalinis taikomųjų mokslų, Aeronautikos ir kosmoso aukštasis, J. F. Champolliono nacionalinis universitetinis institutai, Nacionalinė civilinės aviacijos, Tarbesʼo nacionalinė inžinerijos, Tulūzos nacionalinė architektūros, Tulūzos nacionalinė veterinarijos, Nacionalinė žemės ūkio švietimo, dʼAlbi-Carmaux nacionalinė kasybos, Tulūzos verslo mokyklos, Katalikiškasis menų ir amatų institutas, nacionalinės mokslinių tyrimų organizacijos – Nacionalinis kosmoso studijų, Nacionalinis mokslinių tyrimų centrai, Nacionalinis žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų, Nacionalinis sveikatos ir medicinos tyrimų institutai, Nacionalinis aviacijos ir kosmoso studijų ir tyrimų biuras, Météo France įstaiga.
Tulūzos universiteto logotipas
Yra 15 doktorantūros mokyklų, universitetinė ligoninė, bibliotekos, 143 laboratorijos, observatorija. Apie 100 000 studentų, 17 000 darbuotojų (2023).
Istorija
Tulūzos universitetas įkurtas 1229. Steigėjas – Italijos kardinolas Romano Bonaventura (mirė 1243). Iš pradžių veikė Laisvųjų menų, Kanonų ir civilinės teisės, Teologijos, nuo 15 amžiuje ir Medicinos fakultetai. 1751 prie universiteto prijuntas Cahors’o universitetas (įkurtas 1331). Per Prancūzijos revoliuciją 1793 uždarytas, 1896 atkurtas.
Tulūzos Kapitolijaus universiteto pastatas
Pagal Prancūzijos aukštojo mokslo įstatymą (1968) 1970 Tulūzos universitetas buvo suskirstytas į 3 universitetus: Tulūzos 1 – Teisės, politinių mokslų, ekonomikos ir vadybos universitetas, pavadintas Kapitolijaus universitetu (Université Toulouse 1 Capitole), Tulūzos 2 – Filologijos ir humanitarinių mokslų universitetas, pavadintas Tulūzos‑Le Mirail’aus universitetu (Université de Toulouse‑Le Mirail), ir Tulūzos 3 – Mokslų ir sveikatos universitetas, pavadintas Paulio-Sabatier universitetu (Université Paul‑Sabatier), t. p. Tulūzos nacionalinį politechnikos institutą (1989 tapo savarankišku) ir kelias kitas įstaigas.
Prie Tulūzos universiteto 1970 prijungti Katalikiškasis menų ir amatų institutas (įkurtas 1898; 2013 buvo 4500 studentų), Tulūzos prekybos aukštoji mokykla (įkurta 1903; 2013 buvo 5000 studentų, 85 dėstytojai), Aviacijos ir kosmoso aukštojo mokslo institutas (2013 buvo 1490 studentų, 48 dėstytojai), Nacionalinė civilinės aviacijos nacionalinė mokykla (abu įkurti 1945; 2013 buvo 2000 studentų, 80 dėstytojų), Tulūzos politinių mokslų (įkurtas 1948; 2013 buvo 1738 studentai, 200 dėstytojų), Tulūzos nacionalinis taikomųjų mokslų (2013 buvo 27 400 studentų, 220 dėstytojų) institutai, Nacionalinė žemės ūkio mokykla (abu įkurti 1963), Tulūzos nacionalinis politechnikos (susidėjo iš 7 nacionalinių mokyklų; 33 300 studentų) institutas, Tulūzos nacionalinė aukštojo mokslo architektūros mokykla (2013 buvo 750 studentų, 53 dėstytojai; abu įkurti 1969). 1993 įkurta Albi‑Carmaux nacionalinė kasybos aukštojo mokslo mokykla (2013 buvo 545 studentai), 2002 – Universitetinis J.‑F. Champolliono centras (2980 studentų).
2013 Tulūzos 1 universitetą (buvo 18 856 studentai, 565 dėstytojai) sudarė Administravimo ir komunikacijos, Informatikos, Teisės ir politikos fakultetai, Įstaigų administravimo, Universitetinis Rodezo technologijos institutai, Tulūzos ekonomikos, 3 doktorantūros mokyklos, 3 mokslo centrai, leistas žurnalas Les Presses de l’Université Toulouse 1 Capitole. Tulūzos 2 universitete (buvo 32 980 studentų, 1173 dėstytojai) buvo Istorijos, menų ir archeologijos, Kalbų, literatūros ir užsienio kultūros, Filologijos, filosofijos ir muzikos, Psichologijos, Tiksliųjų, gamtos ir visuomenės mokslų fakultetai, Tulūzos Amerikos studijų tarpdalykinis, universitetiniai Blagnaco technologijos, Figeaco technologijos ir Mokytojų rengimo, Tulūzos darbo regioninis, Menų mokytojų rengimo institutai, 3 doktorantūros mokyklos, Atvirojo ir nuotolinio mokymo centras, 10 mokslinio tyrimo institutų, leistas žurnalas Les Presses Universitaires du Mirail. Tulūzos 3 universitete (buvo 31 987 studentai, 2350 dėstytojų) veikė Chirurginės odontologijos, Farmacijos mokslų, Mokslų ir inžinerijos, Purpano medicinos, Rangueil’aus medicinos, Sporto medicinos ir žmogaus judesio fakultetai, Universitetinis Tarbes’o technologijų, Universitetinis Tulūzos technologijos institutai, Pietų‑Pirėnų observatorija (įkurta Tulūzoje, Tarbes’e ir Lannemezane).
Pagal Mokslinių tyrimo programos įstatymą (2006) 2007 visi trys Tulūzos universitetai, Tulūzos nacionalinis politechnikos, Tulūzos taikomųjų mokslų institutai ir Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso mokykla įkūrė mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo centrą Tulūzos universitetą. Pagal naująjį Aukštojo mokslo įstatymą (2013) tokie centrai buvo naikinami ir vietoj jų steigiamos aukštojo mokslo ir mokslo įstaigų bendruomenės. 2015 07 01 įsteigtas eksperimentinės bendruomenės statutą turintis Federalinis Tulūzos–Vidurio Pirėnų universitetas (pranc. Université Fédérale Toulouse Midi–Pyrénées). 2023 01 01 jis tapo Tulūzos universitetu.
Žymūs dėstytojai
Universitete dėstė J. Bodinas, P. de Fermat, M. Hauriou, A. Roa Bastosas, Nobelio premijos laureatas P. Sabatier.
Federalinis Tulūzos–Vidurio Pirėnų universitetas