tùrgoras (lot. turgeo – tinstu, brinkstu), gyvos ląstelės apvalkalo (plazminės membranos ir ląstelės sienelės) įtempta būsena. Atsiranda, kai dėl osmoso vanduo veržiasi į ląstelę ir citoplazma prispaudžiama prie ląstelės sienelės. Ląstelės sienelė priešinasi tempimui ir spaudžia citoplazmą iš išorės. Slėgis, kuris augalų, bakterijų, grybų bei sieneles turinčių protistų ląstelėse priešinasi sienelės spaudimui, vadinamas turgoriniu slėgiu. Jis spaudžia citoplazmą prie ląstelės sienelės iš vidaus. Tokios ląstelės vadinamos turgorizuotomis. Iš šių ląstelių sudaryti audiniai ir organai yra stangrūs. Dėl turgoro augalų lapai erdvėje užima tam tikrą padėtį, šaknys prasiskverbia į dirvožemį; dėl turgoro kitimo atsiveria lapų žiotelės, juda kai kurios augalų dalys (išsiskleidžia ir susiskleidžia žiedai). Kai augalui nepakanka vandens, jo audinių ląstelių turgoras mažėja ir augalas vysta.
1316