Stambulo universiteto pagrindiniai vartai
Halit Derviş İbrahim pradinės mokyklos mokiniai švenčia Tautinio suverenumo ir vaikų dieną (Stambulas, 2018 04 23)
Tukijos švietmas
Iki Turkijos respublikos paskelbimo (1923) veikė daugiausia dvasinės mokyklos – mektebės ir medresės, kuriose buvo mokoma arabų kalbos, atmintinai Korano. 1924 įvestas šešiametis, 1973 – aštuonmetis privalomas nemokamas pradinis mokslas 7–15 m. vaikams. Nuo 1927 berniukai ir mergaitės mokosi kartu. Mokoma turkų kalba. 1928 vietoj arabiškų pradėti vartoti lotyniški rašmenys. Švietimui vadovauja Nacionalinė švietimo ministerija. Veikia valstybinės ir privačios (daugiausia religinių organizacijų išlaikomos) mokyklos. Ikimokyklinis ugdymas (3–6 m. vaikams) neprivalomas ir mokamas, apima vaikų darželius (2012/13 buvo 27 197 ikimokyklinės įstaigos, 1 077 930 vaikų, 62 930 pedagogų). Aštuonmetė pradinė mokykla susideda iš keturmetės žemesnės ir keturmetės aukštesnės pakopos. Baigusieji pradinę mokyklą laiko egzaminus ir gauna pradinio mokslo diplomą. Trimetę (nuo 2015 numatoma keturmetė) neprivalomą mokamą vidurinę mokyklą sudaro religinės (mokoma islamo, rašyti, skaityti, skaičiuoti) ir šiuolaikinės mokyklos – profesiniai ir technikos koledžai (rengia darbinei veiklai) bei bendrojo lavinimo licėjai (15–18 m. jaunuoliams; rengia aukštajai mokyklai). 2012/13 buvo 29 169 pradinės mokyklos (5 593 910 mokinių, 118 940 mokytojų), 9384 bendrojo lavinimo licėjai (3 824 550 mokinių, 232 570 mokytojų), 1033 religinės mokyklos (156 660 mokinių, 22 380 mokytojų), 6204 profesiniai ir technikos koledžai (2 269 650 mokinių, 135 500 mokytojų). Aukštasis mokslas mokamas. Aukštojo mokslo sistemą sudaro akademijos, universitetai ir technikos universitetai, prie jų veikiantys aukštojo mokslo dvimečiai institutai, technikos institutai ir aukštojo mokslo profesinės mokyklos. 2012/13 veikė 174 aukštojo mokslo įstaigos, iš jų – 53 valstybiniai ir 24 privatūs universitetai. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Stambulo universitetas, Stambulo technikos (įkurtas 1773), Boğaziçi (įkurtas 1863), Marmaros (įkurtas 1883), Yildizo technikos (įkurtas 1911, visi Stambule), Gazi (įkurtas 1926 Ankaroje), Ankaros (įkurtas 1946), Egėjo jūros (Bornovoje ir İzmire), Juodosios jūros technikos (abu įkurti 1955 Trabzone), Vidurio Rytų technikos (įkurtas 1956 Ankaroje), Atatürko (įkurtas 1957 Erzurume), Anatolijos (įkurtas 1958 Eskişehire), Diclės (įkurtas 1966 Diyarbakıre), Hacettepės (įkurtas 1967 Ankaroje), Sakaryos (įkurtas 1970), Çukurovos (įkurtas 1973 Adanoje), Uludağo (Bursoje), Firato (abu įkurti 1975 Elaziğe), Dokuz Eylülio (įkurtas 1982 İzmire), Trakijos (įkurtas 1982 Edirnėje) universitetai, Karinio jūrų laivyno (įkurta 1773), Karo (įkurta 1834), Policijos (įkurta 1937, visos Stambule) akademijos. Nuo 20 a. antros pusės suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro Anatolijos universiteto Atvirojo ir nuotolinio mokymo fakultetas (įkurtas 1982, vienas didžiausių pasaulyje; 2013 jį lankė 1 945 440 studentų), mokymo centrai, įvairūs kursai. Moksliniams tyrimams vadovauja Turkijos mokslinių ir technikos tyrimų taryba (įkurta 1963 Ankaroje), svarbiausia mokslo institucija – Turkijos mokslų akademija (įkurta 1993 Ankaroje). Didžiausios bibliotekos: Stambulo technikos univeriteto Mustafos İnano (įkurta 1795), Turkijos nacionalinė (įkurta 1946 Ankaroje; 2013 jos fonduose buvo 3 087 500 dokumentų), Ankaros universiteto. Didžiausi muziejai: Ankaroje – Mažosios Azijos laikotarpio (įkurtas 1921), Archeologijos (įkurtas 1925), Etnografijos (įkurtas 1927), Stambule – Archeologijos (įkurtas 1846), Galatasaray (įkurtas 1903), Turkų ir islamo meno (įkurtas 1924), Šventosios Sofijos soboro (įkurtas 1934), Šiuolaikinio meno (įkurtas 2004), Topkapi rūmų muziejai, zoologijos sodas (įkurtas 1933).
Turkijos kultūra
2271
Turkijos konstitucinė santvarka
Turkijos partijos ir profsąjungos