Tukijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Turkijos BVP struktūra (2012)
Turkija – ekonomiškai stipri valstybė. 2012 BVP sudarė 786,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1,3 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 609 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 17 297 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Apie 17 % Turkijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacija – 9,1 % (2012). Užsienio skola 331,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2012).
Pramonė
Gausu naudingųjų iškasenų, ypač metalų rūdų. Geležies rūda kasama Erzurumo miesto apylinkėse, chromo – prie Bursos, Madeno, Seydişehiro miestų, vario – prie Murgulo, aukso – prie Çöplerio, Bergamos, Gümüşhanės miestų ir İzmıro ile, sidabro – Turkijos centrinėje dalyje; dar išgaunama cinko, švino, mangano rūdos, boksitai. Akmens anglys kasamos Zonguldako–Ereğli baseine prie Juodosios jūros, rusvosios anglys – Anatolijos plokščiakalnio vakarinėje dalyje. Juodosios jūros regione, İskenderuno įlankoje, Batmano ile prie Sirijos ir Irako sienos nedideliais kiekiais gaunama nafta ir gamtinės dujos. Dar kasama fosfatai, siera, akmens druska, baltasis molis, laužiamas marmuras. Juodosios jūros dugne rasti gausūs urano rūdos ištekliai. Turkijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2010 pagaminta 201,2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 65,3 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 32,5 % – hidroelektrinės, 2,2 % – kiti atsinaujinantys šaltiniai. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Eufrato (Kebano hidroelektrinė, galia 1240 megavatų, Atatürko hidroelektrinė, 2400 megavatų), Sakaryos, Kemero, Kızıl Irmako, Seyhano upių, didžiausios šiluminės elektrinės yra Kocaeli (1540 megavatų), İzmiro (1520 megavatų), Kahramanmaraşo (1440 megavatų) iluose. Laivų statyba (daugiausia prie Marmuro jūros). Karabüke, Ereğli ir İskenderune lydomas plienas; metalurgijos įmonių dar yra Göktaşe, Ergani ir Antalijoje. Elektroninių prietaisų (televizorių, buitinės technikos), garvežių, vagonų, autobusų, sunkvežimių gamyba, automobilių (Fiat, Renault, Ford, Honda, Toyota) surinkimas, karo, naftos (daugiausia importuotos) perdirbimo, chemijos (trąšų, farmacijos), tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto (daugiausia cukraus), tabako, statybinių medžiagų, popieriaus, stiklo pramonė. Tradiciniai suvenyrų gamybos amatai. Apdirbamoji pramonė labiausiai plėtojama Stambulo, Ankaros, Adanos, Bursos, İzmiro miestų apylinkėse. Turkijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
| akmens anglys | 3 774,0 |
| lignitas | 82 263,0 |
| geležies rūda | 6 370,0 |
| klintys | 7 000,0 |
| dolomitas | 11 152,1 |
| kvarcinis smėlis | 4 499,1 |
| sidabras* | 351 600,0 |
| auksas* | 14 469,0 |
| boksitai | 1 473,0 |
| kvarcitai | 1 943,9 |
| gipsas | 4 369,5 |
| feldšpatai | 4 212,5 |
| marmuras** | 2 715,6 |
| plienas, tūkst. tonų | 29 029,8 |
| variklinė alyva, tūkst. tonų | 4 976,2 |
| automobilinis benzinas, tūkst. tonų | 3 882,8 |
| asfaltas, tūkst. tonų | 2 789,0 |
| cementas, tūkst. tonų | 60 801,8 |
| traktoriai, vienetų | 43 406 |
| autobusai, vienetų | 28 463 |
| automobiliai, vienetų | 885 135 |
| automobilių padangos, tūkst. vienetų | 17 991,2 |
| trąšos, tūkst. tonų | 3 551,7 |
| medinės grindys, tūkst. kvadratinių metrų | 64 801,8 |
| buitiniai šaldytuvai ir šaldikliai, tūkst. vienetų | 7 161,5 |
| buitinės skalbyklės, tūkst. vienetų | 5 167,8 |
| orkaitės, tūkst. vienetų | 8 301,0 |
| dulkių siurbliai, tūkst. vienetų | 2 249,3 |
| televizoriai, tūkst. vienetų | 9 209,6 |
| popierius, tūkst. tonų | 5 001,9 |
| miltai, tūkst. tonų | 4 460,0 |
| cukrus, tūkst. tonų | 2 465,6 |
| alus, mln. litrų | 1 024,0 |
Bioprodukcinis ūkis
Dirbama žemė užima apie 35 % Turkijos teritorijos, iš jų apie 50 % – ariamoji žemė, apie 30 % – natūralios pievos ir ganyklos. Žemdirbystei plėtoti geriausios sąlygos yra Juodosios jūros pakrantėje; čia daugiausia auginama lazdynai, tabakai, arbatmedžiai, graikiniai riešutmedžiai, migdolai, pistacijos, įvairūs citrinmedžiai. Egėjo jūros pakrantėje auginama vilnamedžiai, alyvmedžiai, vynmedžiai, skiautėtalapiai fikusai, Viduržemio jūros pakrantėje – kviečiai, miežiai, vilnamedžiai, linai, sezamai, bulvės, ryžiai, Adanos lygumoje – vilnamedžiai, Anatolijos plokščiakalnyje – daugiausia kviečiai ir miežiai, Žemutinės Trakijos ir Marmuro žemumose – miežiai, kviečiai, kukurūzai, tabakai, saulėgrąžos, įvairios daržovės ir vaisiai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Turkijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Gyvulininkystė ir paukštininkystė daugiausia plėtojama Anatolijos plokščiakalnyje. Veisiama avys, ožkos, galvijai, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Turkijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas (miškai užima apie 27 % Turkijos teritorijos). 2010 paruošta 20,554 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2011 sugauta 432 246 tonos žuvų (daugiausia ančiuvių, šprotų, sardinių, stauridžių, atlantinių pelamidžių). Daugiausia žvejojama Juodojoje ir Viduržemio jūrose.
| kviečiai | 20 100,0 |
| ryžiai | 1 197,3 |
| miežiai | 7 100,0 |
| kukurūzai | 6 226,1 |
| bulvės | 1 720,9 |
| cukriniai runkeliai | 15 000,0 |
| lazdyno riešutai | 660,0 |
| alyvuogės | 1 820,0 |
| saulėgrąžų sėklos | 1 370,0 |
| pomidorai | 11 350,0 |
| agurkai | 1 741,9 |
| paprikos | 2 042,4 |
| svogūnai | 1 886,8 |
| arbūzai | 4 022,3 |
| melionai | 1 668,7 |
| apelsinai | 1 611,1 |
| obuoliai | 2 889,0 |
| vynuogės | 4 185,1 |
| galvijai | 13 914,0 |
| avys | 27 425,2 |
| ožkos | 8 357,3 |
| žąsys | 676,2 |
| kalakutai | 2 760,9 |
| vištos | 253 711,6 |
| jautiena | 799,3 |
| aviena | 97,3 |
| ožkiena | 17,4 |
| vištiena | 1 723,9 |
| karvių pienas | 15 977,8 |
| avių pienas | 1 007,0 |
| ožkų pienas | 369,4 |
| kiaušiniai | 14 910,8 |
| medus | 89,2 |
| vilnos | 51,2 |
Turizmas
Kapadokija
Ankaros pilis
Stambulas
Sidė. Apolono peripterio fragmentas (rekonstruota 2 a., atstatyta 20 a. pabaigoje)
2012 Turkiją aplankė 31,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 29,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (15,8 %), Rusijos (11,3 %), Didžiosios Britanijos (7,7 %), Bulgarijos (4,7 %), Gruzijos (4,4 %). Labiausiai lankoma pajūrio kurortai prie Egėjo (Bodrumas, Kuşadası), Viduržemio (Marmaris, Antalija, Alanya, Side) jūrų, istorijos ir kultūros paminklai (Trojos, Pergamo, Efeso, Prienės, Mileto griuvėsiai), Stambulo architektūros ir kultūros paveldas, Kapadokijos uolų statiniai, Hierapolis ir Pamukkalės mineralinės versmės, Sumelos vienuolynas (kalnuose prie Trabzono), Uludağo kalnų slidinėjimo kurortas, Ponto kalnai, Armėnijos kalnynas, karstiniai urvai Tauro kalnuose.
Transportas ir ryšiai
Haydarpaşos geležinkelio stoties pastatas Stambule (1909)
Bosforo sąsiauris Stambule
2012 geležinkelių buvo 12 008 kilometrai, iš jų 3216 kilometrų elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia didžiuosius Turkijos miestus; yra geležinkelio jungtys su Bulgarija (Sofija), Iranu (Tebrizas), Sirija (Chalebas), Graikija (Komotinė), Iraku (Mosulas). 2012 automobilių kelių buvo 385 748 kilometrai, iš jų 352 262 kilometrai su kieta danga. Svarbiausios automobilių magistralės: Edirne–Stambulas–Ankara, Ankara–Erzurumas, Ankara–Kayseri su atšakomis į Sirijos, Irako ir Irano miestus. 19 tarptautinių oro uostų; didžiausi – du Stambulo (Atatürko ir Sabiha Gökçen; 30 mln. ir 25 mln. keleivių, 2010), Antalijos (16 mln.), İzmiro (Adnan Mendereso; 9 mln.), Ankaros (Esenboğos; 7 mln.). Vidaus vandens kelių 1200 kilometrų, laivuojama Didžiojo Mendereso, Bartıno, Aksu, Ceyhano upių atkarpos. 2009 buvo įregistruoti 1344 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 5450,5 tūkst. bruto tonų. Jūrų svarbiausi uostai – Stambulas (Marmuro jūra), Çanakkale (Dardanelų sąsiauris), Ereğli (Juodoji jūra), Aliağa ir İzmiras (Egėjo jūra), Mersinas (Viduržemio jūra). 2010 buvo 10 706 kilometrai dujotiekių, 3636 kilometrai naftotiekių.
Bankai
2013 veikė Turkijos Respublikos centrinis bankas (Türkiye Cumhuriyet Merkez Bankası, įkurtas 1932, būstinė Ankaroje) ir 49 komerciniai bankai (iš jų – 5 užsienio bankų skyriai). Turkijos piniginis vienetas – Turkijos lira, lygi 100 kurušų, įvesta 2005 vietoj ankstesnės liros (viena naujoji lira prilyginta 1 mln. senųjų), iki 2009 vadinta naująja lira, cirkuliuoja ir Kipro šiaurinėje dalyje. Stambule veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1985).
Užsienio prekyba
Turkijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2012 eksportuota prekių už 152,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 236,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama baldai, tekstilės, plastikų gaminiai, maisto produktai, elektrotechnikos prietaisai, aliuminis, varis, geležis ir plienas bei jų gaminiai, taurieji metalai. Importuojama daugiausia degalai, naftos produktai, plastikų gaminiai, guma ir jos produktai, popierius, mašinos ir prietaisai, chemijos pramonės žaliavos, maisto pusgaminiai, transporto priemonės, medvilnė, brangakmeniai, taurieji metalai, plieno ir geležies gaminiai, optiniai prietaisai. Turkijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Turkiją prekių už 541,1 mln. litų, importavo iš Turkijos – už 420,1 mln. litų.
2271
-Turkijos pramonė; -Turkijos žemės ūkis; -turizmas Turkijoje; -Turkijos transportas; -Turkijos bankai; -Turkijos užsienio prekyba; -Turkijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Turkijos konstitucinė santvarka
Turkijos partijos ir profsąjungos