Tuvà (Тува), Tuvõs Respùblika (Республика Тува, Respublika Tuva), 1921–44 Tannu Tuva (Tanù Tuvà), yra Rusijos Federacijos azijinės dalies pietuose, Rytų Sibire, prie Mongolijos sienos. Plotas 159 869 km2. 327 383 gyventojai (2020); gyvena tuviai (64 % Tuvos gyventojų), rusai (32 %), yra chakasų, mongolų. Sostinė – Kyzylas (119 438 gyventojai, 2020). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Ka‑Chemas (19,3), Ak‑Dovurakas (13,6). Gyventojų vidutinis tankis 1,82 žm./ km2. Tuva suskirstyta į 17 rajonų (kožunų).
Apie 80 % Tuvos teritorijos užima kalnai. Tuvos vidurinėje dalyje ir vakaruose yra Tuvos duburys, apsuptas Vakarų Sajano, Altajaus, Tanu‑Olos kalnagūbrių ir Rytų Tuvos kalnyno. Tuvos šiaurės rytuose yra Rytų Sajano pietvakariniai šlaitai, Todžos duburys, pietryčiuose – Sangileno kalnynas. Tuvos paviršiaus didžiausias aukštis – 3976 m (Tuvos pietvakariuose, Mongun‑Taigos kalnų masyve). Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra kalnuose –25 °C, duburiuose –35 °C, žemiausia užfiksuota temperatūra –50 °C, liepos atitinkamai 15 °C ir 20 °C. Per metus duburiuose iškrinta 150–300 mm, kalnuose – 400–600 mm kritulių. Didelę Tuvos dalį (ypač šiaurės rytuose) apima daugiametis įšalas. Dauguma upių priklauso Jenisiejaus baseinui. Didžiausios upės: Bij‑Chemas ir Ka‑Chemas (sutekėję sudaro Ulug‑Chemą – Jenisiejaus aukštupį). Daug ledyninės ir tektoninės kilmės ežerų (apie 6700); didžiausi: Todžos (plotas 51 km2), Ubsu Nuro, Kadyšo. Gausu mineralinių versmių. Iš dirvožemių vyrauja kaštonžemiai, juodžemiai, kalnų šlaituose – kalkžemiai. Žemumose vyrauja stepės su nedideliais pušynais, didžiųjų upių slėniuose – užliejami tuopų miškai ir krūmynai. Kalnų šlaituose – spygliuočių miškai (daugiausia auga kedrai, maumedžiai, pušys), daugiau kaip 2200 m aukštyje – kalnų tundros, vietomis – alpinės pievos. Stepėse veisiasi lapės, vilkai, įvairių rūšių graužikai, kalnų miškuose – sabalai, šermuonėliai, lūšys, rudieji lokiai, briedžiai, stirnos, šernai, alpinėse pievose – kalniniai ožiai. Peri baltieji tetervinai, kurapkos, žąsys. Upėse veisiasi lydekos, lynai, kiršliai, sykai, šlakiai. Azo gamtos rezervatas (įkurtas 1985), Ubsu Nuro baseino biosferos rezervatas (įkurtas 1997; 2003 įtrauktas į Pasaulio paveldo, 2004 į Ramsaro vietovių sąrašus).
Ūkio svarbiausia šaka – naudingųjų iškasenų gavyba. Kasama asbestas (Ak‑Dovurako apylinkėse), kobalto (Chovu‑Aksy apylinkėse), aukso (prie Bai‑Siuto ir Oinos), geležies, gyvsidabrio (Terlig‑Chajos apylinkėse) rūdos, akmens anglys (Kyzylo ir Čiadano apylinkėse). Medienos, metalo apdirbimo, odos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Kyzylas, Ak‑Dovurakas. Kertamas miškas (miškai užima apie 50 % Tuvos teritorijos). Ariamoji žemė užima 3 % Tuvos teritorijos. Geriausios sąlygos žemdirbystei plėtoti – Tuvos duburyje. Auginama kviečiai, soros, miežiai, avižos, pašariniai augalai. Veisiama avys, ožkos, arkliai, galvijai, kupranugariai, elniai, jakai. Medžioklė. Kyzylo–Abakano plentas. Laivuojamas Jenisiejus. Čederio ir Dus‑Cholo ežerų, Uš‑Beldiro (Kyzylas) balneologiniai kurortai. 2013 buvo 219 ikimokyklinių įstaigų (15 840 vaikų), 173 dieninės (54 420 mokinių), 13 vakarinių bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų (1665 mokiniai), 13 pradinių profesinių mokyklų (5410 mokinių), 8 specializuotos vidurinės mokyklos (5410 mokinių). Kyzyle veikė 4 valstybinės aukštosios mokyklos: Tuvos valstybinis universitetas (įkurtas 1952; 2013 turėjo 11 fakultetų, istorijos ir kraštotyros muziejų, mokslinę biblioteką), Maskvos finansų ir teisės akademijos Tuvos, Rusijos humanitarinių mokslų valstybinio universiteto Kyzylo, Rytų ir Sibiro kultūros ir menų valstybinės akademijos Tuvos filialai. Privatus Rusijos šiuolaikinių humanitarinių mokslų akademijos Kyzylo filialas. 2013 aukštosiose mokyklose buvo 5910 studentų (iš jų 5765 – valstybinėse). 2013 veikė 8 mokslo įstaigos (visos Kyzyle); svarbiausios: Tuvos humanitarinių mokslų mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1945), Rusijos žemės ūkio mokslo akademijos Tuvos žemės ūkio mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1956), Rusijos mokslų akademijos Tuvos gamtos išteklių kompleksinių tyrimų, Tuvos medicinos ir socialinės rūpybos institutai. 2013 mokslo įstaigose (ir aukštosiose mokyklose) dirbo daugiau kaip 500 mokslo darbuotojų. 2013 veikė 176 bibliotekos (didžiausia – A. Puškino nacionalinė biblioteka, įkurta 1937), A. Maadiro nacionalinis muziejus (įkurtas 1929, abu Kyzyle).
-Urianchajaus kraštas