Týzenhauzai (vok. Tiesenhausen), Livonijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos didikų giminė. Kilusi iš Šlėzvigo‑Holšteino žemės. 12 a. pabaigoje su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, 13 a. pradžioje – ir Rygoje. Užėmė aukštas pareigas Livonijos ordino (nuo 1237) ir Rygos arkivyskupijos administracijoje. Vienas iš Tyzenhauzų, ordino riteris, manoma, žuvo 1279 Aizkrauklės mūšyje su lietuviais. Du Tyzenhauzai dalyvavo Konstanco susirinkime. 1561 Kuršui tapus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1569 – Abiejų Tautų Respublika) vasaline kunigaikštyste, dalis Tyzenhauzų tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdiniais, gavo žemių ir tapo didikais. 17 a. pradžioje vienos Tyzenhauzų šakos atstovai ėmė tarnauti Abiejų Tautų Respublikos valdovui Zigmantui Vazai, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos karuose su švedais.
Tyzenhauzų herbas
Pasibaigus 1600–29 Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karui dėl Livonijos, 1629 Altmarko paliaubų sutartimi Pietų Estiją ir Latvijos Vidžemę užvaldžius Švedijai, dalis Tyzenhauzų ėmė tarnauti švedams; gavo baronų, vėliau grafų titulus. 1667 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras Reinholdą, praradusį valdas ir pareigybes švedų valdomoje Livonijoje, paskyrė Kupiškio seniūnu. 19 a. kai kurie Tyzenhauzai užėmė aukštas politines ir karines pareigas Rusijoje. Apsigyvenę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvoje Tyzenhauzai įgijo valdų Lydoje, Pastovyse, Kamajuose, Dvarčionyse, Pabradėje, Rokiškyje, Salose, Skiemonyse, Vepriuose ir kitur.
Tyzenhauzų rūmai Pastovyse
Gotardas Jonas (G. J. Tyzenhauzas) 17 a. buvo Katalikų Bažnyčios veikėjas, Vilniaus, Smolensko vyskupas. Steponas (m. 1708 02 28) nuo 1689 buvo Naugarduko, Steponas Jonas (m. 1730) 1699–1714 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos didysis raštininkas, 1714–30 – Mstislavlio vaivada. Ignotas (1760–1822) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolas majoras, nuo 1793 pėstininkų gvardijos šefas. 1792 tapo Abiejų Tautų Respublikos didikų ir bajorų prorusiškos Targowicos konfederacijos patarėju, 1812 (per prancūzmetį) – Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos nariu. 1793 Rusijos valdžios suimtas ir iki 1795 kalintas. 1801 Rokiškyje (Tyzenhauzams priklausė nuo 1715) pastatydino naujus dvaro rūmus. 1782 apdovanotas Šv. Stanislovo, 1792 – Baltojo Erelio ordinais. Ignoto sūnus Konstantinas (K. Tyzenhauzas) – garsus zoologas ir ornitologas.
Antanas (A. Tyzenhauzas) 18 a. buvo Gardino ir Šiaulių ekonomijų valdytojas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas. Sofija de Šuazel Gufjė Tyzenhauzaitė (1790–1878) – pirmoji Lietuvos moteris rašytoja, Marija Pšezdeckienė Tyzenhauzaitė (1827–90) – tapytoja ir filantropė, Reinoldas (1830–80) – muzikos mokyklos Rokiškyje steigėjas.
-Tyzenhauzas; -Reinholdas Tyzenhauzas; -Steponas Tyzenhauzas; -Steponas Jonas Tyzenhauzas; -Ignotas Tyzenhauzas; -Reinoldas Tyzenhauzas; -Sofija de Šuazel Gufjė Tyzenhauzaitė; -Marija Pšezdeckienė Tyzenhauzaitė