U, u, lietuvių ir kitų abėcėlių, sudarytų lotynų abėcėlės pagrindu, raidė. Kilusi iš senovės graikų digamos, ši – iš finikiečių vavo. Lietuvių kalboje raide u ir jos modifikuotomis formomis (Ų, ų, Ū, ū) žymimos dvi užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsinės fonemos: trumpoji /u/ (pvz., upė, ugnis) ir ilgoji /u·/ (žymima modifikuotomis formomis; pvz., lūpa, sūnus; skųsti, lapų). Ų, ų, vadinama u nosine, žymi ilgojo [u·] kilmę iš dvigarsio un.
U, u: 1 – finikiečių vavas, 2 – senovės graikų digama, 3 – lotynų u
U raidės šrifto pavyzdžiai
-u raidė; -u trumpoji; -u ilgoji