ublãdė, specialus nedidelis medinis pastatas su krosnimi duonai kepti. Būdingas tik Žemaitijai. Stogas šiaudinis, dažniausiai keturšlaitis, su plačia užlaida priekyje. Virš dūminės duonkepės buvo kabinama iš šakų supinta ir moliu apdrėbta pakriautė, sauganti stogą nuo kibirkščių. Kartais ubladę statydavo be sienų, tik virš krosnies ant stulpų uždengdavo stogą. S. Daukantas rašo, kad 19 amžiaus pirmoje pusėje ubladėje būdavo kepama ne tik duona, bet ir mėsa, žuvis, džiovinami grybai, obuoliai, grūdai, malama girnomis. 21 amžiaus pradžioje ublade dažniausiai vadinama lauko virtuvė, kurioje ruošiamas jovalas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką