Udmùrtija, Udmùrtijos Respùblika (rus. Udmurtskaja Respublika, udmurtų k. Udmurt Respublika), yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietryčiuose, Priešuralėje, tarp Viatkos ir Kamos upių. Plotas 42 100 km2. 1,5 mln. gyventojų (2013); gyvena rusai (58,9 % Udmurtijos gyventojų), udmurtai (30,9 %), totoriai (6,9 %), ukrainiečiai (0,7 %) ir kiti. Sostinė – Iževskas (630 000 gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Sarapulas (100,2), Votkinskas (98,4), Glazovas (95,3), Možga (49,1). Gyventojų vidutinis tankis 36 žm./km2. Udmurtija suskirstyta į 25 rajonus.
Udmurtija yra Rytų Europos lygumos rytuose. Paviršius – upių slėnių ir griovų suskaidyta banguota lyguma. Šiaurėje yra Kamos aukštupio aukštuma (iki 330 m aukščio), pietuose – Možgos ir Sarapulo aukštumos, vakaruose – pelkėta lyguma. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –15 °C, liepos – 18 °C. Per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Didžiausios upės: Kama, Viatkos intakai Čepca ir Kilmezis. Votkinsko tvenkinys (plotas 1120 km2; Kamos upėje). Yra mineralinių versmių. Miškingumas daugiau kaip 40 % (daugiausia auga eglės, pušys, maumedžiai). Šarkano (įkurtas 2000) ir Ust‑Belsko (2001) gamtos parkai, kitos saugomos teritorijos.
Gaunama nafta ir gamtinės dujos (didžiausi telkiniai: Čiutyrsko‑Kijengopskojės, Miškinskojės, Gremichinskojės), kasamos durpės (Udmurtijos šiaurėje, Čepcos, Kilmezio baseinai), rusvosios ir akmens anglys (svarbiausi baseinai: Kazakovo, Kambarkos). Juodoji, spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, ginklų, stiklo, chemijos, tekstilės, avalynės, maisto pramonė, mašinų, motociklų, lokomotyvų, įrankių, baldų gamyba. Votkinsko hidroelektrinė (galia 1020 MW), Glazovo (89 MW), Iževsko 1‑oji ir 2‑oji (230 MW ir 390 MW) šiluminės elektrinės. Pramonės svarbiausi centrai: Iževskas, Sarapulas, Votkinskas, Glazovas. Auginama rugiai, avižos, kviečiai, grikiai, miežiai, bulvės, linai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Turizmas. Laivuojama Kama (svarbiausias uostas – Sarapulas). Per Udmurtiją eina Permės–Žemutinio Naugardo, Kazanės–Jekaterinburgo geležinkeliai, Permės–Kazanės plentas. Oro uostas (Iževske). Per Udmurtiją eina Permės–Žemutinio Naugardo naftotiekis, Brolybės dujotiekis. Varzi‑Jatči balneologinis kurortas. 2013 buvo 706 ikimokyklinės įstaigos (pirmosios įkurtos 1918 Iževske), 615 dieninių ir vakarinių bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, 26 pradinės profesinės mokyklos, 31 vidurinė profesesinė mokykla, 5 valstybinės (Udmurtijos universitetas, įkurtas 1931 Iževske, Iževsko technikos universitetas, įkurtas 1952, turi filialus Votkinske, Sarapule, Glazove, Iževsko žemės ūkio akademija, įkurta 1931, Iževsko medicinos akademija, įkurta 1933, Glazovo V. Korolenkos pedagoginis institutas) ir 3 privačios aukštosios mokyklos (iš viso visose mokymo įstaigose buvo 342 600 moksleivių ir studentų, 37 400 pedagogų). Mokslo svarbiausia įstaiga – Rusijos mokslų akademijos Uralo skyriaus Udmurtijos mokslo centras, turintis 5 institutus (dirbo 240 mokslo darbuotojų, iš jų – 50 mokslų daktarų, 125 mokslų kandidatai). 2013 veikė 588 viešosios bibliotekos (didžiausios – Udmurtijos nacionalinė, įkurta 1918, Udmurtijos universiteto fundamentalioji ir Iževsko technikos universiteto mokslinė, visos Iževske), 28 muziejai (didžiausi – Udmurtijos K. Gerdo nacionalinis, įkurtas 1920 Iževske, Vidurinės Priekamės, įkurtas 1909 Sarapule, Kambarkos rajono, įkurtas 1964 Kambarkoje, Votkinsko istorijos ir kultūros, įkurtas 1963, Glazovo, įkurtas 1918, Kiznero kraštotyros, įkurtas 1989, Udmurtijos taikomojo meno, įkurtas 1980, M. Kalašnikovo šaunamųjų ginklų, įkurtas 2004, abu Iževske, P. Čaikovskio memorialinis namas muziejus Votkinske, Architektūros ir etnografijos muziejus draustinis Ludorvaj, įkurtas 1935 Iževske).
votiakai; Votiakų AS; Votiakų autonominė sritis