uigūrai

uigrai (savivardis uigūr), Azijos tauta. Gyvena Kinijoje (Sindziango uigūrų autonominiame rajone, 12,7 mln., 2020), Kazachijoje, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Rusijos Federacijoje, Afganistane. Iš viso yra apie 13 milijonų uigūrų. Kaba uigūrų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai.

Kinijos Sindziango uigūrų autonominio rajono uigūrai

uigūrų amatininkas savo dirbtuvėje (Kašgar, Kinijos Sindziango uigūrų autonominis rajonas)

Gyvensena

Svarbiausi tradiciniai verslai: žemdirbystė, gyvulininkystė, medžioklė, žvejyba, amatai (audimas, kilimų gamyba, keramika, metalo apdirbimas).

Tradicinis būstas – molinis arba nedegtų plytų namas plokščiu stogu.

Tradiciniai moterų drabužiai – ilga suknelė, liemenė, dėvima gausiai išsiuvinėta tiubeteika, puošiamasi sidabriniais papuošalais. Vyrų tradicinė apranga – kelnės, marškiniai, chalatas, kepurė, tiubeteika, odiniai batai. Žiemą ir vyrai, ir moterys vilki kailinius.

Tradiciniai valgiai – duona, paplotėliai, mėsos patiekalai, geriama arbata (rytinėse vietovėse su pienu, sviestu ir druska).

Santuoka – patrilokalinė. Vyrauja mažoji šeima.

Gausi tautosaka.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose uigūrai minimi nuo 3 amžiaus. Tautybė susiformavo 8 amžiaus viduryje, kai uigūrai prie Orchono upės įkūrė valstybę (gyvavo 745–840, sunaikino Jenisiejaus kirgizai). Persikėlę į Rytų Turkestaną ir į Gansu provincijos vakarinę dalį uigūrai sukūrė 2 valstybes; centrai – Gansu ir Turfano oazėje. Pirmąją 11 amžiuje sunaikino tangutai, antroji 12 amžiuje tapo karakitajų vasale, 14 amžiuje priklausė Džigatajaus ulusui, vėliau – Mogolistanui.

Nuo 17 amžiaus Rytų Turkestane gyvavusią uigūrų valstybę 1760 užgrobė Kinija. 1955 Kinijos vyriausybė uigūrų gyvenamoje teritorijoje įkūrė Sindziango uigūrų autonominį rajoną.