ukrainiẽčiai (savivardis ukrajinci), Europos tauta. Gyvena Ukrainoje (daugiau kaip 37,5 mln. žmonių, 2001 gyventojų surašymo duomenys), Rusijos Federacijoje (daugiau kaip 3,2 mln., 2015), Kanadoje (daugiau kaip 1,3 mln., 2016), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 1 mln., 2016), Brazilijoje (600 000, 2015), Moldavijoje (daugiau kaip 325 000, 2014), Kazachijoje (338 000, 2015), Italijoje (daugiau kaip 234 000 žmonių, 2017), Argentinoje, Baltarusijoje, Paragvajuje, Uzbekijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Azerbaidžane, Sirijoje, Estijoje, Lenkijoje, Kirgizijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Armėnijoje. Iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 45 mln. ukrainiečių.
ukrainiečiai tautiniais drabužiais (Kijevas, 2017)
Kaba ukrainiečių kalba, rusų kalba. Tikintieji – stačiatikiai, yra katalikų, unitų, protestantų (sekmininkų, baptistų, adventistų).
Ukrainiečių etninės grupės: Polesėje – litvinai ir poleščiukai, Karpatuose – huculai, boikai, lemkai (dar vadinami verchovinais).
Gyvensena
tradicinis ukrainiečių kaimo namas
Svarbiausi tradiciniai verslai: žemdirbystė, gyvulininkystė, žvejyba, bitinininkystė, amatai (puodininkystė, medienos, metalo apdirbimas, pynimas, audimas, siuvinėjimas). Tradicinis būstas – chata (Karpatuose ir Polesėje – rąstų, stepių zonoje – molio), daugiausia dviejų trijų patalpų, keturšlaičiu stogu. Gyvenvietės įvairios: gatviniai (Galicijoje ir Podolėje), padrikieji (Karpatuose), kupetiniai (Podolės pietryčiuose, Kijevo, Poltavos apylinkėse, stepių zonoje) kaimai. Tradiciniai moterų drabužiai – drobiniai spalvotais siūlais siuvinėti marškiniai, nesusiūtas sijonas (zapaska, plachta), siuvinėta liemenė, dėvimas čepčius, pridengiamas nuometu (namitka) ar skarele, avimos naginės, suvarstomi auliniai batai. Vyrų tradicinė apranga – siuvinėti marškiniai, kelnės (siauros ir plačios), siuvinėta liemenė (kalniečių – kailinė), ilgas milo apsiaustas. Tradiciniai valgiai – duona, įvairios sriubos ir košės, makaronų, žuvies ir mėsos patiekalai. Vyrauja mažoji šeima. Gausi tautosaka (dūmos ir kita).
Istorija
Ukrainiečiai su rusais ir baltarusiais kilo iš senrusių, kurie 9–13 a. išsirutuliojo iš pietų sričių slavų. Ukrainiečių tautybė susiformavo 15 a., nacija – 19 a. antroje pusėje. 16 ir 17 a. ukrainiečiai įkūrė valstybinius darinius – vadinamąją Zaporožės sečę ir Hetmanščyną (ši nuo 1654 autonomijos teisėmis įėjo į Rusijos sudėtį). Į Rusijos imperiją 19 a. pirmoje pusėje pateko prie Dunojaus esančios ukrainiečių žemės, 18 a. 9 dešimtmetyje – Dešiniakrantė Ukraina.
ukrainietiški barščiai
Ukrainiečiai Lietuvoje
Lietuvoje, 2011 gyventojų surašymo duomenimis, gyveno 16 423 ukrainiečiai. Statistikos departamento duomenimis (nuo 2023 Valstybės duomenų agentūra), 2016 gyveno 17 679 ukrainiečiai. 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 14 168 ukrainiečiai (apie 90 % – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Visagine). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą pradžios (2022 02 24) iki 2023 02 Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 74 000, iki 2023 09 – 80 595 karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Ukrainos nacionalinio keramikos muziejaus ekspozicija (Opošnia, Poltavos sritis)
Lietuvoje veikia Vilniaus ukrainiečių bendrija (įkurta 1988, pirmininkė Natalija Šertvytienė), Lietuvos ukrainiečių bendrija (įkurta 1989). Lietuvoje veikia 13 ukrainiečių visuomeninių organizacijų, Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacija (įkurta 2000). Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje ir kituose miestuose veikia saviveiklos įvairūs kolektyvai. Veikia sekmadieninės mokyklos Klaipėdoje ir Visagine, atnaujinama Vilniaus sekmadieninės mokyklos veikla prie Vilniaus Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios. 2022 06 11 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje atidarytas Ukrainos centras. Dalis Lietuvos ukrainiečių priklauso unitų religinei bendruomenei (jai perduota Švenčiausiosios Trejybės cerkvė Vilniuje), kiti – stačiatikiai.
2271
litvinai; poleščiukai; huculai; boikai; lemkai; verchovinai