ukrainiečiai tautiniais drabužiais (Kijevas, 2017)

ukrainiẽčiai (savivardis ukrajinci), Europos tauta. Gyvena Ukrainoje (daugiau kaip 37,5 mln. žmonių, 2001 gyventojų surašymo duomenys), Rusijos Federacijoje (daugiau kaip 3,2 mln. žmonių, 2015), Kanadoje (daugiau kaip 1,3 mln. žmonių, 2016), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 1 mln. žmonių, 2016), Brazilijoje (600 000 žmonių, 2015), Moldavijoje (daugiau kaip 325 000 žmonių, 2014), Kazachijoje (338 000 žmonių, 2015), Italijoje (daugiau kaip 234 000 žmonių, 2017), Argentinoje, Baltarusijoje, Paragvajuje, Uzbekijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Azerbaidžane, Sirijoje, Estijoje, Lenkijoje, Kirgizijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Armėnijoje. Iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 45 mln. ukrainiečių.

Kaba ukrainiečių kalba, rusų kalba. Tikintieji – stačiatikiai, yra katalikų, unitų, protestantų (sekmininkų, baptistų, adventistų).

Gyvensena

Ukrainos nacionalinio keramikos muziejaus ekspozicija (Opošnia, Poltavos sritis)

Svarbiausi tradiciniai verslai: žemdirbystė, gyvulininkystė, žvejyba, bitinininkystė, amatai (puodininkystė, medienos, metalo apdirbimas, pynimas, audimas, siuvinėjimas).

Tradicinis būstas – chata (Karpatuose ir Polesėje – rąstų, stepių zonoje – molio), daugiausia dviejų–trijų patalpų, keturšlaičiu stogu. Gyvenvietės įvairios: gatviniai (Galicijoje ir Podolėje), padrikieji (Karpatuose), kupetiniai (Podolės pietryčiuose, Kijevo, Poltavos apylinkėse, stepių zonoje) kaimai.

tradicinis ukrainiečių kaimo namas

Tradiciniai moterų drabužiai – drobiniai spalvotais siūlais siuvinėti marškiniai, nesusiūtas sijonas (zapaska, plachta), siuvinėta liemenė, dėvimas čepčius, pridengiamas nuometu (namitka) ar skarele, avimos naginės, suvarstomi auliniai batai. Vyrų tradicinė apranga – siuvinėti marškiniai, kelnės (siauros ir plačios), siuvinėta liemenė (kalniečių – kailinė), ilgas milo apsiaustas.

Tradiciniai valgiai – duona, įvairios sriubos ir košės, makaronų, žuvies ir mėsos patiekalai.

Vyrauja mažoji šeima.

Gausi tautosaka (dūmos ir kita).

ukrainietiški barščiai

Istorija

Ukrainiečiai su rusais ir baltarusiais kilo iš senrusių, kurie 9–13 amžiuje išsirutuliojo iš pietų sričių slavų. Ukrainiečių tautybė susiformavo 15 amžiuje, nacija – 19 amžiaus antroje pusėje. 16 ir 17 amžiuje ukrainiečiai įkūrė valstybinius darinius – vadinamąją Zaporožės sečę ir Hetmanščyną (ši nuo 1654 autonomijos teisėmis įėjo į Rusijos sudėtį). Į Rusijos imperiją 19 amžiaus pirmoje pusėje pateko prie Dunojaus esančios ukrainiečių žemės, 18 amžiaus 9 dešimtmetyje – Dešiniakrantė Ukraina.

Ukrainiečių etninės grupės: Polesėje – litvinai ir poleščiukai, Karpatuose – huculai, boikai, lemkai (dar vadinami verchovinais).

Ukrainos istorija

Ukrainiečiai Lietuvoje

Lietuvoje, 2011 gyventojų surašymo duomenimis, gyveno 16 423 ukrainiečiai. Statistikos departamento duomenimis, 2016 gyveno 17 679 ukrainiečiai. Apie 90 % jų gyvena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Visagine.

Veikia Vilniaus ukrainiečių bendrija (įkurta 1988, pirmininkė Natalija Šertvytienė), Lietuvos ukrainiečių bendrija (įkurta 1989). Lietuvoje veikia 13 ukrainiečių visuomeninių organizacijų, Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacija (įkurta 2000). Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje ir kituose miestuose veikia saviveiklos įvairūs kolektyvai. Veikia sekmadieninės mokyklos Klaipėdoje ir Visagine, atnaujinama Vilniaus sekmadieninės mokyklos veikla prie Vilniaus Švenčiausios Trejybės bažnyčios.

Dalis Lietuvos ukrainiečių priklauso unitų religinei bendruomenei (jai perduota Švč. Trejybės cerkvė Vilniuje), kiti – stačiatikiai.

2271

litvinai; poleščiukai; huculai; boikai; lemkai; verchovinai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką