Ukranos švietmas
Raida
Pirmosios mokyklos Ukrainos teritorijoje (Kijevo Rusioje) atsirado 10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje. Jose galėjo mokytis tik kilmingųjų vaikai. Valdant Kijevo didžiajam kunigaikščiui Jaroslavui Išmintingajam 1019–1054 pradėtos steigti mokyklos įvairių sluoksnių gyventojams, plito raštija (išversta Bizantijos ir kitų šalių autorių kūrinių į slavų kalbą). 1086 Kijeve įsteigta pirmoji mokymo įstaiga mergaitėms. Seniausias Ukrainos stačiatikių vienuolynas – Kijevo Pečorų laura (įkurtas 1051) tapo Kijevo Rusios krikščionybės ir raštijos centru. 11–13 a. pasirodę pamokymai (pvz., Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro Monomacho Pamokymai, skirti jo vaikams) laikomi pirmaisiais pedagoginiais veikalais. Per Aukso ordos invaziją (13–15 a.) sulėtėjo slavų kultūros ir švietimo raida.
19 a. mokyklos klasė (Perejeslavo liaudies architektūros ir buities muziejus, Kijevo sritis)
Kijevo Mohylos akademijos pastatas
1572 atvykęs į Lvovą švietėjas I. Fiodorovas įsteigė pirmąją Ukrainoje spaustuvę ir 1574 išspausdino pirmąjį slavų elementorių Abėcėlė (Azbuka). Po Liublino unijos (1569) Lenkijai prisijungus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdytas žemes lenkų magnatai lenkino ir katalikino kraštą. Su Katalikų Bažnyčios įtaka ir lenkinimu kovojo religinių bendruomenių steigtos brolijų mokyklos (veikė 16–18 amžiuje). 1576 įsteigta Ostrogo akademija. 1632 įkurta pirmoji universiteto tipo Ukrainos aukštoji mokykla – Kijevo Mohylos akademija. 1661 įkurtas Lvovo universitetas. Pradinių mokyklų buvo nedaug, jose buvo mokoma rusų, Vakarų Ukrainoje – vokiečių (nuo 1772) ir lenkų kalbomis. 18 a. pradėtos steigti profesinės mokyklos.
Po 1802–1804 Rusijos švietimo reformos Ukrainos švietimo sistemą sudarė parapinės mokyklos, apskrities mokyklos, gimnazijos, universitetai. 1804 įkurtas Charkovo universitetas. Įsteigta privilegijuotų mokslo įstaigų: kilmingųjų mergaičių institutų (1805 Charkove, 1817 Poltavoje, vėliau Odesoje ir Kijeve), licėjų, pensionų. 1845 Kijevo universitete (įkurtas 1835, nuo 1994 Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinis universitetas) įsteigta slapta politinė organizacija Kirilo ir Metodijaus draugija (vienas vadovų – T. Ševčenko) steigė ukrainietiškas mokyklas valstiečių vaikams, leido vadovėlius ir knygas. 1850 Ukrainos teritorijoje pradinėse mokyklose mokėsi 67 000 mokinių, veikė 15 berniukų gimnazijų, 2 licėjai, 3 kadetų korpusai ir 5 vidurinės mokyklos mergaitėms. 1863 Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti knygas ukrainiečių kalba, 1876 – ja dėstyti mokymo įstaigose. 1865 įsteigtas Odesos universitetas, 1873 – Charkovo veterinarijos instititutas, 1875 – Černivcų universitetas, 1885 – Charkovo technologijos institutas, 1898 – Kijevo politechnikos institutas. Pagal 1897 surašymą, tik 27,9 % Ukrainos gyventojų (9–49 m.) buvo raštingi.
Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto pastatas
Po 1905–1907 revoliucijos paplito švietėjiškos idėjos. Pradėta steigti mokytojų draugijas, viešuosius vaikų darželius, nemokamas bibliotekas, Kijeve įsteigta keturmetė aukštoji mokytojų rengimo mokykla moterims. 1915 Ukrainos dabartinėje teritorijoje buvo 25 106 pradinės mokyklos, 386 nepilnos vidurinės mokyklos, 577 vidurinės mokyklos. Visose bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 2,6 mln. mokinių. Veikė 88 specialiosios vidurinės mokyklos (12 500 mokinių), 27 aukštosios mokyklos (35 200 studentų).
Po 1917 Spalio perversmo įdiegta nauja švietimo sistema, mokymas politizuotas. 2017 veikė 27 aukštosios mokyklos (jose studijavo daugiau kaip 35 000 studentų). 1920 pradėta steigti profesines ir technikos mokyklas, fakultetus darbininkams prie aukštųjų mokyklų, 1930 – technikumus. 1930 priimtu įstatymu įtvirtintas privalomas visuotinis pradinis mokslas 8–15 m. vaikams. 1930 pradinėse mokyklose mokėsi 98,2 % 8–10 m. vaikų. 1938 veikė 129 aukštosios mokyklos. 1939 buvo raštingi 82 % Ukrainos gyventojų. Vakarų Ukrainoje 1939 buvo neraštingi apie 70 % gyventojų, mokėsi tik apie 30 % mokyklinio amžiaus vaikų, daugumoje mokyklų buvo mokoma lenkų kalba (tik 5 % mokinių mokėsi ukrainiečių kalba). Šiaurės Bukovinoje 1922 uždaryta paskutinė ukrainiečių gimnazija. 1927 Vakarų Ukrainoje visos pradinės mokyklos buvo rumunizuotos; kitose mokyklose buvo mokoma rumunų ir vokiečių kalbomis.
1940 buvo neraštingi 80 % gyventojų. Prijungus ukrainiečių vakarines žemes prie Ukrainos, jose švietimo sistema sudaryta pagal SSRS švietimo sistemos modelį. 1940 ten veikė 7034 mokyklos, jose mokėsi apie 1,3 mln. mokinių. 1945 Užhorode įkurtas pirmasis universitetas Užkarpatėje. 1949 visoje Ukrainoje įvestas privalomas nemokamas septynmetis, 1959 – aštuonmetis mokslas, 1966 – dešimtmetis vidurinis mokslas. 1988 veikė 146 aukštosios mokyklos (jose studijavo apie 850 000 studentų), iš jų – 9 universitetai, 50 technikos, 17 žemės ūkio, 10 ekonomikos ir teisės, 15 medicinos, 3 kūno kultūros ir sporto, 12 meno aukštųjų mokyklų, 30 pedagoginių institutų.
Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos logotipas
Paskelbus nepriklausomybę (1991) įvestas vienuolikos, 2018 – dvylikos metų nemokamas vidurinis mokslas 6–18 m. vaikams. Pradėtos steigti privačios bendrojo lavinimo vidurinės ir aukštosios mokyklos. Mokoma daugiausia ukrainiečių kalba. Pagal 2017 priimtą įstatymą nutrauktas mokymas tautinių mažumų kalbomis nuo V klasės, leista steigti atskiras klases dėstomosiomis Ukrainos vietinių tautų – krymčakų, Krymo totorių ir karaimų – kalbomis, leista mokyklose vieną ar kelis dalykus dėstyti Europos Sąjungos šalių kalbomis, nuo 2018 nutraukta vadovėlių rusų kalba leidyba. 2020/2021 įvykdyta švietimo reforma. Švietimui vadovauja Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija.
Bendrojo ugdymo sistema
Bendrojo ugdymo sistemą sudaro ikimokyklinės įstaigos (vaikų lopšeliai, vaikų lopšeliai-darželiai, vaikų darželiai, kūdikių namai, internatinio tipo vaikų namai, šeimynų tipo lopšeliai-darželiai, kombinuoto tipo lopšeliai-darželiai, vaiko raidos centrai 1–6 m. vaikams), nuo 2001 neprivalomos priešmokyklinės įstaigos (5–6 m. vaikams), privalomos keturmetės pradinės (I–IV klasės, 6–10 m. vaikams) ir penkiametės pagrindinės vidurinės (V–IX klasės, 10–15 m. jaunuoliams) bei neprivalomos trimetės aukštesniosios vidurinės mokyklos (X–XII klasės, 15–18 m. jaunuoliams).
Iki 2000 vidurinėse mokyklose mokinių žinios buvo vertinamos pagal penkiabalę, nuo 2000 vertinamos pagal 12 balų sistemą.
2013 buvo 18 400 ikimokyklinių įstaigų (7,7 mln. vaikų), 20 580 pradinių, pagrindinių vidurinių ir aukštesniųjų vidurinių mokyklų (4,5 mln. moksleivių).
2017 veikė apie 14 900 ikimokyklinių įstaigų (jose buvo ugdoma 1,3 mln. vaikų), daugiau kaip 15 000 vidurinių mokyklų (jose mokėsi 3 mln. 846 tūkst. moksleivių), daugumoje jų buvo mokoma ukrainiečių kalba, tik 735 mokyklose mokyta tautinių mažumų kalbomis (jose mokėsi apie 400 000 mokinių; rusų kalba mokyta 581 mokykloje, rumunų kalba – 75, vengrų, 71, lenkų kalba – 5, rumunų kalba – 3 mokyklose).
Bendrojo ugdymo sistemos dalis yra užmokyklinio ugdymo įstaigos: vaikų ir jaunimo sporto mokyklos, įvairūs klubai (karinio patriotinio auklėjimo, jaunųjų jūreivių, upeivių, aviatorių, kosmonautų, parašiutininkų, desantininkų, pasieniečių, radistų, gaisrininkų, automobilių mėgėjų, kraštotyrininkų, turistų, etnografų, folkloristų, fizinio parengimo ir kiti), mažosios menų (liaudies verslų) akademijos, mažosios besimokančio jaunimo akademijos, vaikų ir jaunimo stovyklos, vaikų, paauglių ir jaunimo meninės kūrybos centrai, namai, rūmai ir klubai, ekologinės ir gamtos kūrybos centrai, namai ir klubai, mokslinės ir techninės kūrybos centrai, namai ir klubai, turizmo, kraštotyros, sporto ir ekskursijų centrai, namai, klubai ir biurai, jaunųjų turistų stotys, karinio ir patriotinio bei kitokių krypčių centrai, vaikiškoji jūreivių ir upeivių flotilė.
Profesinis-techninis mokymas
Į profesinio-techninio mokymo įstaigas stojama baigus visą vidurinę mokyklą arba žemesniąją (bazinę) vidurinę mokyklą (šiuo atveju profesinio-techninio mokymo įstaigose įgyjamas ir pilnas vidurinis išsilavinimas). Profesinio-techninio mokymo įstaigos: konkretaus profilio profesinės technikos mokyklos, socialinės reabilitacijos profesinės mokyklos, aukštosios profesinės mokyklos, profesiniai licėjai, konkretaus profilio profesiniai licėjai, meno profesinės technikos mokyklos, aukštosios meno profesinės mokyklos, mokyklos-agrofirmos, aukštosios mokyklos-agrofirmos, mokyklos-gamyklos, profesinio-techninio mokymo centrai, profesinio mokymo centrai, mokymo-gamybiniai centrai, darbuotojų rengimo ir perkvalifikavimo centrai, mokymo-kursų kombinatai, mokymo centrai, kitos profesiją suteikiančios mokymo įstaigos.
2013 buvo apie 800 profesinių technikos mokyklų bei profesinių vidurinių mokyklų (100 000 moksleivių). 2017 profesinėse technikos mokyklose mokėsi 285 000 moksleivių. 2020 apie 900 valstybinių profesinių mokyklų rengė daugiau kaip 500 profesijų darbuotojus, buvo ir apie 800 privačių profesinio mokymo įstaigų, jos rengė 180 profesijų darbuotojus.
Aukštasis mokslas
Valstybinėse aukštosiose mokyklose mokslas nemokamas. Veikia pilnosios aukštosios (universitetai, institutai, akademijos, konservatorijos; jas baigus suteikiamas magistro laipsnis), bazinės aukštosios (koledžai ir jiems prilygintos kitos aukštosios mokyklos; jas baigus suteikiamas bakalauro laipsnis) ir nepilnosios aukštosios mokyklos (technikumai ir jiems prilygintos kitos aukštosios mokyklos; jas baigus suteikiamas jaunesniojo bakalauro laipsnis). Dėstoma ukrainiečių kalba, yra grupių ir rusų kalba; dauguma rusų tautybės jaunuolių vyksta mokytis į Rusijos aukštąsias mokyklas. 2013 buvo 951 aukštoji mokykla (141 universitetas, 52 akademijos, 39 institutai ir konservatorijos, 128 koledžai, 211 technikumų ir 158 profesinės ir technikos mokyklos). 2016 buvo 802 aukštosios mokyklos (nuspręsta mažinti jų skaičių iki 137). 2017 aukštosiose mokyklose studijavo 1 586 700 studentų.
Černivcų J. Fedkovyčiaus nacionalinio universiteto pastatas
2019 veikė 282 aukštosios mokyklos (209 valstybinės ir 73 privačios), jose studijavo apie 1,4 mln. studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Kijevo universitetas, Charkovo universitetas, Odesos universitetas, Kijevo Mohylos akademija, Kijevo nacionalinis prekybos ir ekonomikos (įkurtas 1946), Nižyno N. Gogolio valstybinis (įkurtas 1920), Hluchivo O. Dovženkos pedagoginis (įkurtas 1874), Černivcų J. Fedkovyčiaus nacionalinis (įkurtas 1875), Donecko nacionalinis (įkurtas 1937) universitetai, Lvovo politechnikumas (įkurtas 1844), Charkovo (įkurtas 1885), Kijevo (įkurtas 1898) politechnikos institutai, Aukštoji kasybos mokykla Dniepropretrovske (įkurta 1899).
Suaugusiųjų švietimas ir papildomasis ugdymas
Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro atvirojo ir nuotolinio mokymo universitetai, profesinio mokymo ir ugdymo centrai.
Mokslas
Svarbiausias šalies valstybinis mokslo centras yra Ukrainos nacionalinė mokslų akademija. Mokslinius tyrimus atlieka apie 400 mokslinių tyrimų ir apie 200 aukštojo mokslo institucijų.
Bibliotekos
Ukrainos mokslų akademijai priklausančios Lvovo Vasylio Stefanyko nacionalinės mokslinės bibliotekos pastatas
Didžiausios bibliotekos: Odesos nacionalinė biblioteka, Ukrainos V. Vernadskio nacionalinė biblioteka (Kijeve), Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo nacionalinė biblioteka (Kijeve), Ukrainos mokslų akademijai priklausanti Lvovo Vasylio Stefanyko nacionalinė mokslinė (įkurta 1940; jos fonduose yra daugiau kaip 8 mln. dokumentų).
Muziejai
Svarbiausi muziejai: Ukrainos dailės muziejus (įkurtas 1898), Ukrainos folkloro meno (įkurtas 1899), Vakarų ir Rytų meno (įkurtas 1918), Ukrainos nacionalinis istorijos (įkurtas 1941), Didžiojo Tėvynės karo (įkurtas 1981), Ukrainos nacionalinis Černobylio (įkurtas 1992; visi Kijeve), Lvovo nacionalinis (įkurtas 1905), Odesos kino, Lvovo nacionalinė meno galerija (įkurta 1907). Nacionalinis draustinis Kijevo Sofija (įkurtas 1934).
Ukrainos nacionalinio Černobylio muziejaus salė
2271
Ukrainos kultūra
Ukrainos konstitucinė santvarka
Ukrainos partijos ir profsąjungos