Ukranos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Ukraina – pramoninė agrarinė valstybė. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, 2021 Ukrainos bendrasis vidaus produktas sudarė 203,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 622,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 15 126 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (pagal perkamosios galios paritetą). Tiesioginės užsienio investicijos į Ukrainos ūkį 2017 sudarė 71,15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2012 sudarė 54,36 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Infliacija 2020 siekė 2,73 % (2019 buvo 7,89 %). Užsienio skola 2021 09 siekė 125 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2019 buvo 117,4 mlrd., 2012 – 124,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
Ukrainos bendrojo vidaus produkto struktūra (2021)
https://s.vle.lt/diagramos/221.html
Pramonė
Pramoniniu atžvilgiu stipriausi Ukrainos regionai – Donbasas (Donecko, Luhansko sritys, 2014 čia įsitvirtino Rusijos remiami separatistai, Donbaso karas), Padnieprė (Dniepropetrovsko ir Zaporožės sritys), t. p. Kijevo, Charkovo, Odesos aglomeracijos.
Ukrainos kasybos pramonė 2015 sukūrė 4,79 % BVP (2011 – 7,5 % BVP). Ukrainoje gausu akmens anglių. Jos daugiausia kasamos Doneco anglių baseine (čia yra apie 90 % Ukrainos anglių išteklių), Lvovo‑Voluinės anglių baseine. Rusvosios anglys kasamos Dniepro rusvųjų anglių baseine. 2012 Ukrainoje buvo 20 anglių kasybos bendrovių, joms priklausė 145 šachtos; didžiausia bendrovė – Pavlograd‑ugol OJSC (būstinė Pavlohrade, Dniepropetrovsko sritis; jai priklausė 10 šachtų, 2011 kasybos produkcija – 15,4 mln. tonų). Dėl Donbaso karo 2014 veikė tik 36 šachtos – 12 už Donbaso ribų ir 24 šachtos iš 93, veikusių Donbase (dar 60 bandė išlaikyti veiklą, 7 buvo visiškai sugriautos per karinius veiksmus). Anglies gavyba labai sumažėjo. 2015 Ukrainos vyriausybė nusprendė parduoti visas 35 valstybei priklausančias šactas ir nutraukti dotacijas anglių pramonei. 2015 iškasta 39,8 mln. tonų, 2016 – 40,9 mln. tonų, 2019 – 24,9 mln. tonų anglių.
Geležies rūda kasama Kryvyj Riho geležies rūdos baseine, Kerčės geležies rūdos baseine, Poltavos srityje (prie Kremenčuko), mangano rūda – Nikopolio mangano rūdos baseine.
Naftos ir gamtinių dujų yra Prieškarpatėje (Dašavos, Drohobyčiaus, Boryslavo telkiniai); vienas didžiausių Europoje – Šebelynkos dujų kondensato telkinys (Ukrainos rytuose). Naftos ir gamtinių dujų gavybą, transportavimą ir perdirbimą kontroliuoja Ukrainos valstybinė bendrovė Naftogaz (įkurta 1991). Yra magnio, gyvsidabrio, titano, urano rūdų, kalio ir akmens druskos, kreidos, kaolino, sieros, ozokerito, grafito, lignito, durpių telkinių. Statybos reikmėms naudojamos Ukrainos iškasenos – granitas, labradoritas, bazaltas, marmuras, klintis. Svarbiausiųjų Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2016 pagaminta 153,6 mlrd. kWh elektros energijos (2011 – 194 mlrd. kWh). Daugiausia jos pagamina šiluminės ir branduolinės elektrinės. Yra 47 šiluminės elektrinės, iš jų didžiausios – Donecko srityje, Zaporožėje, Kryvyj Rihe, Burštyne (Ivano‑Frankivsko sritis). Ukrainoje veikia keturios branduolinės elektrinės: Zaporožės (didžiausia Europoje, turi šešis reaktorius, instaliuotoji galia 6000 MW), Pietų Ukrainos (Južnoukrajinske, Mykolajivo sritis), Rovno ir Chmelnyckio. Iš viso jose yra 15 branduolinių reaktorių. Branduolinį kurą Ukrainos elektrinėms daugiausia tiekia Rusijos bendrovė TVEL (didesnioji jo dalis pagaminama iš Ukrainoje iškasto urano). Zaporožės elektrinėje yra panaudoto branduolinio kuro saugykla (veikia nuo 2001). Ukrainoje yra 3 neveikiančios branduolinės elektrinės: Černobylio atominė elektrinė (paskutinis jos reaktorius sustabdytas 2000 12 15), Čyhyryno ir Krymo (jų statyba nutraukta 1989).
Zaporožės branduolinė elektrinė
Perovo saulės elektrinė (Krymo Autonominė Respublika)
Daugiausia hidroelektrinių yra prie Dniepro. Prie jo pastatyta šešių hidroelektrinių kaskada (galia megavatais): Kijevo (388,8), Kanivo (444), Kremenčuko (625), Dnieprodzeržinsko (352), Dniepro (Zaporožėje; 1500), Kachovkos (351). Yra hidroakumuliacinių (didžiausia – Dniestro; Novodnistrovske, Černivcų sritis), vėjo, saulės elektrinių. Dalį pagamintos elektros energijos Ukraina eksportuoja; 2012 eksportuota 9,75 mlrd. kWh, 2015 – 3,59 mlrd. kWh (daugiausia į Vengriją, Lenkiją, Slovakiją, Rumuniją ir Moldaviją).
Ukrainos apdirbamoji pramonė sukuria apie 12,0 % BVP (2015; 2011 – 15,8 %), daugiau kaip 60 % visos pramonės produkcijos. Jos svarbiausios šakos – metalurgija, kokso chemijos pramonė, valcuotųjų metalų gaminių (daugiausia vamzdžių) gamyba. Geležies ir plieno lydymo, ketaus, valcuotųjų gaminių gamybos įmonės sutelktos Donecke (Donecko metalurgijos gamykla), Kryvyj Rihe, Mariupolyje, Dniepropetrovske, Zaporožėje, Nikopolyje, Makijivkoje; didžiausios bendrovės: Metinvest, Kryvorizhstal, Illich Iron & Steel Works, Azovstal Iron & Steel Works, Alchevsk Iron & Steel Works ir kitos. Ukrainos spalvotosios metalurgijos svarbiausia produkcija: aliuminis (įmonės Zaporožėje, Mykolajive), cinkas, nikelis, magnis, titanas, gyvsidabris. Dniepropetrovsko srityje gaminami urano lydiniai (jų produkcija tenkino apie 30 % šalies poreikių).
Mašinų gamybos pramonė gamina mašinas ir įrenginius metalurgijos ir kasybos pramonei (įmonės Horlivkoje, Kramatorske, Charkove, Luhanske), energetikai (Charkove, Zaporožėje), įvairias stakles (Charkove, Kijeve, Odesoje, Berdyčive, Dniepropetrovske), chemijos pramonės aparatūrą, matavimo prietaisus. Žemės ūkio mašinos gaminamos Charkove (Charkovo traktorių gamykla), Melitopolyje, Vinnycioje, Chersone, Dniepropetrovske, Berdianske, Kirovohrade, Lvove. Daug transporto priemonių gamybos įmonių: motorvežių (Luhanske, Charkove), vagonų (Kremenčuke, Stachanove), automobilių – lengvųjų (Zaporožės automobilių gamykloje, Lucke), sunkvežimių (Kremenčuke), autobusų (Lvove). Gaminama automobilių dalys, motociklai, dviračiai. Lėktuvų gamyba sutelkta Kijeve ir Charkove; lėktuvų varikliai gaminami Zaporožėje. Dniepropetrovske yra aviacijos ir kosmoso pramonės koncernas Pivdenny (vienas didžiausių pasaulyje; gaminamos nešančiosios raketos). Svarbiausios laivų statybos ir remonto įmonės yra Mykolajive, Chersone, Sevastopolyje, Kerčėje. Upių laivai ir jų įrenginiai gaminami Kijeve. Elektrotechnikos ir elektronikos pramonė (įmonės Kijeve, Charkove, Sumuose, Zaporožėje). 2009 Ukrainoje buvo 4 technikos parkai (vykdė 64 inovacinius projektus). Žymiausios Ukrainos inovacinės bendrovės – elektroninių knygų PocketBook, kompiuterinių žaidimų GSC Game World ir 4A Games kūrėjai.
Ukrainos chemijos pramonė gamina sieros rūgštį (Sumuose, Vinnycioje, Odesoje, Kostiantynivkoje), sodą (netoli druskos gavybos įmonių Donbase ir prie Sivašo), azoto trąšas (Rovne, Čerkasuose, Siverskodonecke, Dnieprodzeržinske), fosforo (Odesoje, Vinnycioje, Sumuose, Kostiantynivkoje; žaliavos įvežamos), kalio (Kaluše) trąšas, cheminį pluoštą, plastikus, lakus, dažus. Nafta perdirbama naftos gavybos rajonuose ir uostuose (Odesoje, Chersone, Berdianske), t. p. Donbaso regiono ir Padnieprės miestuose, kokso chemijos pramonės įmonių yra anglių gavybos rajonuose, gumos (padangų) – Dniepropetrovske ir Bila Cerkvoje. Plėtojama farmacijos pramonė (pagaminama apie ketvirtadalis šalyje suvartojamų preparatų; didžiausi fabrikai – Kijeve, Charkove, Lvove).
Maisto pramonės įmonių gausu visoje Ukrainoje. Didžiausi javų elevatoriai ir malūnai yra Kijeve, Charkove, Dniepropetrovske, Odesoje, Lvove ir Zaporožėje. Cukraus daugiausia pagaminama Kijevo, Vinnycios, Chmelnyckio, Ternopilio ir Čerkasų srityse. Mėsos pramonės įmonių daugiausia Vinnycios, Poltavos, Dniepropetrovsko, Donecko, Charkovo ir Zaporožės srityse. Pieno pramonė labiausiai išplėtota Ukrainos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje, kur daugiau pievų, t. p. netoli didelių miestų, aliejaus gamyba (daugiausia iš saulėgrąžų, sojų, rapsų) – Dniepropetrovsko, Poltavos, Charkovo, Odesos, Kirovohrado ir Černivcų srityse (Ukraina – didžiausia saulėgražų aliejaus gamintoja pasaulyje), vaisių ir daržovių pramonė – Kryme (2014 okupuotas ir aneksuotas Rusijos; Krymo aneksija), Ukrainos pietinės ir vidurinės dalies srityse, Užkarpatėje. Žuvų perdirbimo didelių įmonių yra Chersono, Mykolajivo, Odesos ir Kerčės uostuose. Netoli cukraus fabrikų yra spirito gamybos įmonių (naudojama cukraus gamybos atlieka – melasa). Kryme ir Užkarpatėje gaminamas vynas.
Kijevo margarino gamykloje
Statybinių medžiagų pramonė daugiausia gamina cementą (Balaklijoje, Podolės Kamenece, Kryvyj Rihe, Zdolbunive), stiklą (Donbaso regione, Kijevo srityje ir Prieškarpatėje). Tradicinė pramonės šaka – porceliano ir fajanso gamyba.
Medienos apdirbimo įmonių daugiausia Ukrainos šiaurės vakarų dalyje (Žitomyro, Rovno, Voluinės srityse) ir Černivcų, Ivano‑Frankivsko, Užkarpatės srityse. Baldai daugiausia gaminami Ukrainos didžiuosiuose miestuose. Plaušienos ir popieriaus fabrikai sutelkti miško pramonės rajonuose; didžiausia įmonė – Kijevo popieriaus ir kartono kombinatas (Obuchive, į pietus nuo Kijevo).
Tekstilės (medvilnės, šilko, lino), siuvimo, odos pramonė daugiausia naudoja importines žaliavas. Plėtojama avalynės pramonė. Ukrainos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Ukrainoje geri dirvožemiai (32 mln. ha sudaro juodžemiai), tinkamos klimatinės sąlygos auginti daugelį žemės ūkio augalų (tik Ukrainos pietuose reikia dirbtinio drėkinimo). Žemės ūkio naudmenos užima 71,2 % Ukrainos teritorijos (56,1 % sudaro ariamoji žemė, 13,6 % – pievos ir ganyklos, apie 1,5 % – sodai, vynuogynai, apynynai; 2015).
Visoje Ukrainos teritorijoje (ypač vidurinėje dalyje ir pietuose) auginami javai (užima daugiau kaip 55 % pasėlių ploto), daugiausia kviečiai, miežiai ir kukurūzai, t. p. rugiai, avižos, soros, grikiai, ryžiai. Daug auginama pašarinių augalų (daugiau kaip 23 % pasėlių ploto); svarbiausi jų – kukurūzai, dobilai, liucernos. Svarbiausi techniniai augalai: cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, linai, kanapės, sojos, tabakai, apyniai. Ukrainos šiaurinėje ir vakarinėje dalyse auginama bulvės, netoli miestų – daržovės. Stepių zonos srityse daug auginama moliūginių augalų – aguročių, patisonų, arbūzų, melionų. Sodų daugiausia miškastepių ir stepių zonų srityse, vynuogynų – Ukrainos pietuose (Chersono, Odesos srityse, Kryme) ir Užkarpatėje. Augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
saulėgrąžų plantacija Ukrainos pietuose
Priemiesčių zonose, Polesėje, Ukrainos Karpatuose veisiami pieniniai mėsiniai, Ukrainos pietuose – mėsiniai pieniniai galvijai. Kiaulės daugiausia veisiamos specializuotuose ūkiuose didelių miestų priemiesčių zonose. Ukrainos pietuose ir Karpatuose veisiamos plonavilnės ir mėsinės avys. Netoli didelių miestų – paukštininkystės, triušių auginimo ūkiai. Plėtojama arklininkystė, bitininkystė (Ukrainoje yra apie 2 mln. bičių šeimų), auginami šilkverpiai (Ukrainos pietinėse srityse). Ukrainos gyvulių ir naminių paukščių skaičius parodytas 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
Miškai daugiausia kertami Ukrainos Karpatuose ir Polesėje (90 % visų miško paruošų). 2010 paruošta 16,15 mln. m3 apvaliosios ir 1,74 mln. m3 pjautinės medienos. Didelė dalis medienos importuojama.
Žvejyba (daugiausia žvejojama Azovo jūroje); 2009 sugauta 213 200 t žuvų (daugiausia sardinėlių, šprotų, ančiuvių). Žuvivaisa (veisiami karpiai).
Turizmas
Nepriklausomybės aikštė Kijeve
Ukrainos Karpatai
Šv. Sofijos soboras Kijeve (11–18 a.)
2020 Ukrainą aplankė 3,38 mln. užsieniečių (2019 – 13,71 mln., 2018 – 14,34 mln., 2017 –14,2 mln., 2015 – 12,4 mln., 2014 – 10 mln., 2013 – 24,6 mln., 2012 – 25,1 mln.; užsienio turistų skaičiaus mažėjimą lėmė kariniai veiksmai šalyje). 2016 daugiausia jų atvyko iš Moldavijos (4,3 mln.), Baltarusijos (1,8 mln.), Rusijos (1,5 mln.), Vengrijos (1,3 mln.), Lenkijos (1,2 mln.), Rumunijos (0,8 mln.), Slovakijos (0,4 mln.), Izraelio (0,2 mln.). 2011 Ukrainą aplankė 24,5 mln. keliautojų, daugiausia jų buvo iš Rusijos (42 %), Moldavijos (19 %), Baltarusijos (12 %), Lenkijos (8 %), Vengrijos (4 %), Rumunijos, Slovakijos; buvo atvykusiųjų ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Kanados, apie 90 % užsieniečių buvo atvykę asmeniniais reikalais ir tik 6 % (1,23 mln. žmonių) atvykusiųjų kelionės tikslas buvo turizmas.
Pajamos iš turizmo 2020 buvo 687 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2019 – 2,6 mlrd., 2015 – 1,55 mlrd., 2018 – 2,27 mlrd., 2012 – 5,99 mlrd., 2010 – 4,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
Svarbiausi Ukrainos turistiniai regionai – Krymas (daugiausia jo pietinė pakrantė), kai kurios Ukrainos Karpatų vietos. Populiariausi Krymo pajūrio ir balneologijos kurortai: Jalta, Alupka, Alušta, Hurzufas, Simejizas, Sudakas, Eupatorija, Feodosija. Ukrainos Karpatuose populiarus pėsčiųjų turizmas (kopiama į Hoverlos ir kitas viršūnes, lankomos huculų gyvenamos vietovės), žiemą slidinėjama (Bukovelio, Slavskės, Verchovynos, Vorochtos slidinėjimo centrai). Dniepru ir Juodąja jūra (nuo Kijevo iki Odesos) plaukioja kruiziniai laivai. Lankomiausi miestai: Kijevas, Lvovas (juose – pasaulio paveldo vertybė), Podolės Kamenecas (11–18 a. pilis), kiti istoriniai Voluinės ir Podolės miestai, Odesa, Sevastopolis (netoli jo – senovinis miestas Chersonesas), Simferopolis, Bachčisarajus, Černigovas, Černivcai, Dniepropetrovskas, Charkovas, Zaporožė. Kurortų yra prie Azovo jūros (Berdianskas, Mariupolis), Karpatuose (Truskavecė), Užkarpatėje, Vinnycios, Odesos apylinkėse.
Luckas
Transportas
Geležinkelių ilgis 21 733 km (2014; 2010 buvo 21 705 km), iš jų elektrifikuota 9299 km (2010 – 9877 kilometrai). Pirmasis geležinkelis (iš Lvovo į Peremislį, dabartinė Lenkija) nutiestas 1861, Odesa su Kijevu sujungta 1865–66. Geležinkelių transportui tenka apie 40 % Ukrainos krovinių apyvartos (243,6 mlrd. tonkilometrių, 2011). Tankiausias geležinkelių tinklas yra Ukrainos rytinėje dalyje, Donbaso regione (6,2 km/100 km2) ir vakarinėse srityse (Lvovo, Černivcų, Užkarpatės; 5–6 km/100 km2). Daugiausia krovinių pervežama tarp Donbaso regiono ir Padnieprės miestų. Kitos svarbiausios geležinkelių linijos: Kijevas–Charkovas, Kijevas–Rovnas–Lvovas–Čopas, Kijevas–Odesa, Mariupolis–Doneckas–Charkovas.
pagrindinė geležinkelio stotis Lvove (1903, architektas W. Sadłowskis)
Automobilių kelių 169 694 km (2012; 2009 buvo 169 496 km), iš jų su kieta danga 166 095 km (2009 buvo 165 844 kilometrai). Svarbiausi keliai: Kijevas–Lvovas–Užhorodas, Kijevas–Doneckas, Kijevas–Odesa, Charkovas–Simferopolis.
Simferopolį ir Jaltą jungia troleibusų linija (nuo 1961; ilgis 79 kilometrai).
Kijeve, Dniepropetrovske ir Charkove yra metropolitenai.
2021 Ukrainos prekybinį jūrų laivyną sudarė 409 laivai (2010 – 134 laivai, kitose šalyse registruoti 172 Ukrainos laivai, iš jų daugiausia Kambodžoje – 35), Maltoje – 29). Svarbiausi jūrų uostai: Feodosija, Čornomorskas, Mariupolis, Mykolajivas, Odesa, Južnė. 2008 jūrų svarbiausi uostai pagal krovinių apyvartą (mln. tonų) buvo: Odesa (34,56), Južnė (21,7; į šiaurės rytus nuo Odesos), Iličivskas (18,9; į pietvakarius nuo Odesos), Mariupolis (16,3), Mykolajivas (9,25); Kryme svarbiausi uostai – Jalta, Eupatorija. Vidaus vandenų kelių ilgis 1672 km (2012); laivuojama Dniepras (daugiausia), Dniestro, Dunojaus žemupiai. Svarbiausi upių uostai: Chersonas, Kijevas, Mykolajivas.
Simferopolio tarptautinis oro uostas
Du Kijevo tarptautiniai oro uostai: Boryspilio (8,48 mln. keleivių, 2012) ir Žulianų (862 000 keleivių, 2012); kiti didžiausi Ukrainos tarptautiniai oro uostai: Simferopolio (1,11 mln. keleivių, 2012), Donecko (1 mln., 2012), Odesos, Lvovo, Charkovo, Dniepropetrovsko, Zaporožės. 2018 buvo 215 įvairių oro uostų (2012 buvo 412), oro transportu pervežta 7 854 84 keleiviai.
2013 buvo 4514 km naftotiekių, 4363 km naftos produktotiekių (2010 – 4211 km), 36 720 km dujotiekių (2010 – 36 493 kilometrai).
Bankai
Ukrainos centrinis bankas yra Ukrainos nacionalinis bankas. 2022 veikė 73 komerciniai bankai (jie turėjo 7057 veikiančius skyrius ir filialus). Didžiausi bankai: PrivatBank (valstybinis, įkurtas 1992, buvo vienas pirmųjų privačių bankų šalyje, būstinė Dniepropetrovske, 2016 nacionalizuotas), Oschadbank (valstybinis, įkurtas 1991, būstinė Kijeve) ir Ukreksimbank (valstybinis, įkurtas 1992). Dar veikė 322 kredito unijos, 960 finansinių bendrovių, 210 draudimo bendrovių. Ukrainos piniginis vienetas – grivina, lygi 100 kapeikų, 1996 pakeitė karbovancą (santykiu 1:100 000). Yra 10 vertybinių popierių biržų, didžiausios (abi Kijeve): PFTS (įkurta 1996, jai tenka 86 % bendros biržų apyvartos) ir Ukrainos (įkurta 1991, 13 %).
Ukrainos nacionalinio banko pastatas Kijeve
Užsienio prekyba
Ukrainos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2020 eksportuota prekių už 60,67 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2019 daugiausia eksportuota į Rusiją (9 % viso eksporto), Kiniją (8 %), Vokietiją (6 %), Lenkiją (6 %), Italiją (5 %), Turkiją (5 %), daugiausia buvo eksportuojami kviečiai ir kiti grūdai, saulėgrąžų aliejus, juodosios metalurgijos produktai (geležis ir geležies gaminiai), elektronikos pramonės produkcija, rapsai. 2012 eksportuota prekių už 71,53 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, eksportuota daugiausia juodosios metalurgijos produkcija (geležis, plienas, kiti metalai), metalo gaminiai, chemijos pramonės produkcija, degalai ir kiti naftos produktai, mašinos ir transporto priemonės, žemės ūkio, maisto produktai.
2020 importuota prekių už 62,46 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2019 daugiausia importuota iš Kinijos (13 % viso importo), Rusijos (12 %), Vokietijos (10 %), Lenkijos (9 %), Baltarusijos (7 %), daugiausia buvo importuojamos energetinės žaliavos (nafta, gamtinės dujos, akmens anglys), automobiliai ir įranga, medicinos prekės. 2012 importuota prekių už 86,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuotos daugiausia energetinės žaliavos (gamtinės dujos, nafta), mašinos ir įrenginiai, elektronikos, chemijos, tekstilės pramonės produkcija.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2021 prekybos apyvarta tarp Ukrainos ir Lietuvos sudarė apie 1,76 mlrd. eurų. Ukraina į Lietuvą eksportavo prekių už 444,88 mln. eurų, importavo iš Lietuvos – už 1,3 mlrd. eurų. 2019 prekybos apyvarta tarp Ukrainos ir Lietuvos sudarė 1,4 mlrd. eurų. Ukraina į Lietuvą eksportavo prekių už 318,7 mln. eurų (daugiausia grūdus, medieną ir jos dirbinius), importavo iš Lietuvos – už 1,07 mlrd. eurų (daugiausia importavo mineralinį kurą, alyvas, vaškus, bitumines medžiagas).
Ukrainos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 73,58 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Ukrainos ūkį – 105,74 mln. eurų.
2271
-Ukrainos pramonė; -Ukrainos žemės ūkis; -turizmas Ukrainoje; -Ukrainos transportas; -Ukrainos bankai; -Ukrainos užsienio prekyba; -Ukrainos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Ukrainos konstitucinė santvarka
Ukrainos partijos ir profsąjungos